Pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas Lietuvoje nesustabdė vidutinių pajamų augimo, be to, pernai daugėjo žmonių, turinčių darbą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jos, apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba 5-6 procentais.
„Nedarbui stipriai išaugus dėl koronaviruso pandemijos ir tos priemonės, kurios buvo priimtos antrojo karantino metu, jos buvo taikliai nukreiptos į darbo vietų išsaugojimą, subsidijos prastovose esantiems ir labai susiaurinta, bet taikli poprastovinė bei parama savarankiškai dirbantiems turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.
„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pabrėžė, jog 2021 metais dirbančiųjų buvo daugiau nei priešpandeminiais 2019 metais.
„Buvo to sunku tikėtis, ypač žinant, kad gyventojų demografija pokyčių į viršų nerodo. (…) Darbo vietas užima daugiausiai vietiniai gyventojai. Didėjant darbo paklausai galbūt daugiau gyventojų, kurie anksčiau užsiėmė kažkuo kitu, pradeda dirbti oficialioje darbo rinkoje. Mūsų šalyje tas didysis išėjimas iš darbo kol kas tikrai nestebimas“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė.
M. Navickienės duomenimis, tokių darbuotojų atlyginimai augo 11,5 proc. – vidutinės pajamos pasiekė 1588 eurus „ant popieriaus“ ir buvo 164 eurais didesnės nei 2020 metais.
„Pandemija ir karantinas nesustabdė ir vidutinių pajamų augimo šalyje ir taip pat daugėjo asmenų, turinčių darbą“, – sakė ministrė.
„Darbo pajamos į rankas vidutiniškai didėjo 9,7 procento. Įvertinant didėjančių kainų pokyčius, realus padidėjimas yra 4,5 proc. ir Lietuvoje gyventojų pajamų augimas stipriai lenkia kaimynines valstybes, todėl pozityvių tendencijų laukiame ir 2022 metais“, – sakė M. Navickienė.
Pasak jos, apdraustųjų skaičius labiausiai augo Jurbarko, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Kalvarijos rajonuose, vidutinės pajamos – didžiuosiuose miestuose bei kurortuose, tuo metu Varėnoje, Mažeikiuose – beveik 15 proc., Šilalėje – 14,2 procento.
Nedarbo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną 2020 metais išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., bet per 2021 metus mažėjant nedarbo lygiui jų sumažėjo 10,7 proc. ir lapkritį siekė 73,3 tūkst.
„Sparčiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius traukėsi Kalvarijos, Šilutės rajonuose, Ukmergėje, Pasvalyje“, – sakė M. Navickienė.
„Sodros“ vadovė sakė, jog tikimasi, kad ekonominė situacija ir „Sodros“ finansinė situacija šiais metais bus gera, visos draudimo rūšys formuos teigiamą rezultatą, o įmokos bus šiek tiek didesnės negu išmokos.
„Nedarbo išmokų, prognozuojame, bus mažiau, nes daugiau žmonių turės darbą ir mažiau jų kreipsis dėl nedarbo išmokų“, – sakė J. Varanauskienė.
„Turėjome nuogąstavimą, kaip seksis draudėjams ir apdraustiesiems, kurie karantino metu galėjo nemokėti įmokų, kaip jie su tuo susitvarkys ir kaip ta skola suformuota yra sveika ir tvari. galima pasakyti kad ta skola mažėja, įmonės ir apdraustieji, tie kurie dirba savarankiškai, gali mokėti įmokas ir kai kuriems jau prasidėjo ir karantino skolos grąžinimo laikotarpi ir jie tą sėkmingai daro“, – kalbėjo ji.
Pasak „Sodros“ vadovės, iš maždaug 11 tūkst. sutarčių, kurios buvo sudarytos ir su įmonėmis ir savarankiškai įmokas mokančiais asmenimis, buvo nutraukta kiek mažiau nei pusantro tūkstančio. Bankroto procedūros inicijuotos 35 įmonėms.
