Nors jau nuo šeštadienio Lietuvoje atsisakoma galimybių paso bei sulauksime pokyčių, situacija toli gražu tikrai ne visur yra gerėjanti. Pranešama, kad vis daugiau protrūkių fiksuojama būtent ugdymo įstaigose, o prieš atostogas daugelis mokyklų pereina į nuotolį. Šiuo metu Lietuvoje nuotoliniu būdu mokosi 10 proc. klasių, taip informavo ministrė. Tiesa, atrodo, kad skaičiai sparčiai didėja.
Absurdiška situacija: žadėjo priemones ir finansus, o jų – nėra
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas Delfi TV laidoje „Delfi diena“ tvirtina, kad situacija mokyklose yra įtempta ir serga ne tik mokiniai, bet ir daugelis mokytojų.
„Situacija darosi tikrai pakankamai įtempta ir tiek mokinių yra saviizoliacijoje, tiek mokytojų yra nemažai, daug jų serga, girdime, kad vis daugiau mokyklų ir klasių izoliuojasi, išeina į nuotolį, netgi ištisos mokyklos pradeda svarstyti nuotolinį mokymą iki mokinių atostogų. Situacija darosi įtempta ir turbūt teisingas sprendimas likus savaitei iki atostogų daryti ilgesnę pertrauką tose mokyklose, kur sergamumas didelis ir taip suvaldyti situaciją“, – sako A. Navickas.
Laidoje taip pat pasiteirauta, kaip tokie pokyčiai gali pakeisti patį ugdymo procesą.
„Be abejo, kad ugdymo procesą tai veikia neigiamai. Mokykla vis labiau tampa testavimo centru ir ugdymas nueina į antrą planą, kai sergamumas tampa didelis. Hibridinis mokymas taip pat nevyksta, nes priemonės tinkamos neatsirado: mokytojai, bandydami mokiniams suteikti kokybišką mokymą, tuo hibridiniu mokymu nesinaudoja, nes priemonės nėra užtikrinamos, taigi tokia ir situacija“, – sako pašnekovas.
Tiesa, pripažįsta A. Navickas, tikrai esama ir absurdiškų situacijų, pavyzdžiui, mokyklos vis dar neturi reikiamų priemonių hibridiniam mokymui.
„Taip. Aišku, jei dauguma mokinių izoliuojasi, o hibridinio ugdymo vykdyti neįmanoma, tikrai yra tikslingiau pereiti į nuotolinį ugdymą, ką, kaip minėjau, mokyklos ir daro. Mokytojų nemaža dalis serga, nėra net kam dirbti vienokiu ar kitokiu būdu. Mokytojams krūvis žymiai išaugęs, jie turi pavaduoti kolegas, girdime skundus. Nors ministerija žadėjo 2,5 procento toms sudėtingoms sąlygoms kompensuoti lyg ir numatė biudžete lėšų, bet girdžiu iš mokyklų, kad kai jie užklausia apie tas lėšas, girdi neigiamus atsakymus, kad lyg ir tų lėšų nėra, jų neužtenka.“
Vis tik, jo teigimu, mokyklos pačios turėtų įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar reikia dirbti nuotoliu.
„Manau, visgi teisingas sprendimas, kad kiekviena mokykla turėtų spręsti, vertinti situaciją ir gal ne visur reikia nuotolinio ugdymo. Mokykla gali dirbti ne nuotoliu, jeigu ten nėra sudėtinga situacija, bet manau, kad dabar yra kalba apie trisdešimt procentų mokyklų, kurios gali išeiti į nuotolį. Mes taip galvojame iš gaunamų nusiskundimų iš mokytojų, kur yra labai sudėtinga situacija.
Visgi nepritartume visuotiniam nuotoliniam ugdymui, o kiekviena mokykla turėtų vertinti situaciją, bet ten, kur situacija įtempta, išėjimas į nuotolį yra teisingas sprendimas, o ne bandymas ugdyti, kai trūksta mokytojų, jie izoliuojasi. Tokia yra realybė šiai dienai mokykloje.“
Ministrė šią savaitę akcentavo, kad sprendimą dėl nuotolino mokymo gali priimti kiekviena mokykla atskirai.
„Kaip žinoma, yra taikomas infekcijas ribojantis režimas mokyklose.
Kiekviena mokykla, priklausomai nuo situacijos, kadangi situacija savivaldybėse ir mokyklose yra labai skirtinga, taiko savo sprendimą.
Vieną sprendimą Lietuvoje yra labai sunku priimti, nes šiandien yra 10 proc. klasių nuotoliniame ugdyme ir pati mokykla kartu su savivaldybe, NVSC, atsiradus tam tikram skaičiui atvejų nusprendžia išeiti į nuotolį“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė J. Šiugždinienė.
„Man atrodo, tai yra šiuo metu tikrai pakankamas sprendimas tam, kad galėtume taikyti skirtingas strategijas skirtingose mokyklose, priklausomai nuo situacijos tose mokyklose“, – pridūrė ji.
J. Šiugždinienės teigimu, reaguojant į atvejų ugdymo įstaigose augimą paankstinti vaikų žiemos atostogas kol kas neplanuojama.
„Mes, man atrodo, turime šiandien labai gerą mechanizmą – infekcijų plitimą ribojantį režimą. Jis yra puikus mechanizmas, kuris leidžia mums taikyti skirtingus sprendimus“, – sakė ministrė.
Dagiau naujienų skaitykite čia.
