Anksčiau lietuviai Užgavėnes švęsdavo linksmai ir išradingai. Dalį senųjų tradicijų siūlo prisiminti Velnių muziejus, kuriame visą vasarį vyksta edukacija „Norim blynų ir kakavos“.
Apie smagias lietuvių Užgavėnių šventimo tradicijas kalbamės su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus (trumpiau Velnių muziejaus) edukatore Giedre Grinkevičiūte.
Švęsdavo visas kaimas
Kartais Užgavėnės palyginamos su Helovynu, mat šiose šventėse veikia persirengėliai su kaukėmis, einama prašyti gardumynų. Panašumų yra ir su JAV vykstančiu Mardi Gras festivaliu ar Brazilijoje griaudinčiu Rio de Žaneiro karnavalu – šios šventės vyksta panašiu laiku kaip Užgavėnės ir baigiasi prieš Pelenų dieną.
Lietuvoje Užgavėnės visąlaik būdavo bendruomeniška šventė, į ją susirinkdavo visas kaimas. Jų funkcija – išvaryti žiemą ir prišaukti pavasarį. Daug džiaugsmo atnešdavo persirengėlių vaikštynės. Persirengėliai lankydavo visas kaimo sodybas, o jei į kurią neužsukdavo – šeimininkai labai įsižeisdavo.
Užgavėniautojai pokštaudavo
Daugelyje kultūrų tikima, kad mirusiųjų sielos įsikūnija į kaukes, tad ir persirengėliai vaizduodavo sugrįžusiuosius iš pomirtinio pasaulio, nes jis atsakingas už derlių. Dažnai užgavėniautojų kaukės primindavo jau išėjusius kaimo gyventojus, senolius. „Tikėta, kad persirengėlius gražiai priėmus ir gardžiai pavaišinus mėsa, šiupiniu ar kitais patiekalais, jie sugrįžę į savo pasaulį užtars geru žodžiu, o kitąmet derlius užderės“, – pasakojo edukatorė G. Grinkevičiūtė.
Atėjūnai dainuodavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!/ Jei nebėgsi, išvarysim,/ Su botagais išbaidysim!“ ir pan.
Persirengėliai nevengdavo išdaigų. Velnių muziejuje saugoma kaukė, iš kurios nosies išlindusi vinis.
„Užgavėniautojus šeimininkė pakviesdavo prisėsti, o vienas persirengėlis paimdavo šeimininkės ranką pabučiuoti, nosyje buvusi vinis įdurdavo į moters ranką, bet net už tokį pokštą tądien nieks nepykdavo“, – sakė edukatorė.
Dūgzdavo „bitės“
Vietovėse, kur nevykdavo persirengėlių vaikštynės, būdavo važinėjama rogėmis per kaimą. Rogėse sėdėdavo maži vaikai ir dūgzdami vaizduodavo bites. Tuo metu kaimo gyventojai pasiruošę vandens jau laukdavo prie namų tvorų, o pravažiuojant rogėms jas apliedavo vandeniu. „Tai – „bičių sulaistymas”. Tikėta, kad jei gerai „palaistysi bites“, kitais metais jos atneš daug medaus“, – sakė edukatorė.
Kas neturėdavo rogių – tądien vaikščiodavo labai plačiais žingsniais, tarsi stengdamiesi ištempti linus, kad jie būtų aukštesni, nes tuomet pagaminsi daugiau audinio ne tik šeimynai aprengti, bet ir kitiems parduoti bei užsidirbsi.
Kaukės ir krepšinis
Trečiajame Velnių muziejaus aukšte eksponuojamos Užgavėnių kaukės, kurias skulptorius Tadas Gutauskas specialiai pagamino 2011 m. Lietuvoje vykusiam Europos krepšinio čempionatui. Už stiklo eksponuojamos senųjų lietuvių tradicijų įkvėptos kaukės: meška, arklys, ožys, velnias. Edukacijos metu šias kaukes dalyviai bando atkartoti.
Kaukės turėjo savas reikšmes. Manyta, kad kai meška nueina miegoti – tada atkeliauja žiema. Vasarį ji apsiverčia ant kito šono, o artėjant kovo mėnesiui atsikelia ir sako: „Žiema pasibaigė!”.
Tikėta, kad arklys buvo tarpininkas tarp pomirtinio ir gyvųjų pasaulio.
Ožys susijęs su pagoniškais ritualais. Aprašytos apeigos, kaip piemenys bandydavo prišaukti žiemą: baltą ožį kelis kartus apvesdavo aplink medį.
Senoji baltų dievybė Velinas buvo atsakingas už gerą derlių.
Vienišius atakuodavo „gervių“ pulkai
Vienas svarbiausių Užgavėnių personažų – pavasario šauklė gervė. Gyventojai išdroždavo lazdą su gervės galva ar snapu ir paslėpdavo rankovėje. Tokia gervė visus žnaibydavo, dažniausiai taikydavosi į dar netekėjusias merginas arba nevedusius vaikinus.
„Kai kurie šaltiniai rašo, kad su Užgavėnėmis pasibaigdavo vestuvių sezonas ir kas iki tol nespėdavo susituokti, bet būdavo tinkamo amžiaus – „gervė“ prie to eidavo kabinėtis. Būdavo ir atskiras „gervių“ pulkas, kuris keliaudavo po netekėjusiųjų namus“, – pasakojo edukatorė.
Lašininis išsinešdavo mėsą
Įsibėgėjus šventei užvirdavo Lašininio ir Kanapinio kova. Tiesa, šis paprotys gan nesenas, atsirado maždaug XX a. 3-4 dešimtmetyje. Kovos metu kaunasi rubuilis Lašininis ir aukštas paliegėlis Kanapinis. Laimi Kanapinis, tai simbolizuoja pavasario pergalę prieš žiemą.
Ką reiškia jų vardai? Lašininis atstoja mėsėdį, nes po Užgavėnių prasideda Gavėnia ir iki Velykų niekas nevalgo mėsos. Kanapinis simbolizuoja kanapių pieną pasninko metu.
Seniau tėvai turėjo linksmą paaiškinimą vaikams, kodėl Gavėnios metu negalima valgyti mėsos: Kadangi Kanapinis nugali lašininį ir tarsi jį išveja, Lašininis su savimi išsineša mėsą. Jis pasirodo per šv. Velykas, tarsi parnešdamas mėsą ant stalo.
Kotrė, Pamėklė, Morė
Šventės kulminacija – Morės sudeginimas. Skirtinguose regionuose ji buvo vadindama Kotre, Pamėkle ir pan. Kadangi audinių drabužių anuomet nedaug turėta, Morę sumontuodavo ir apliedavo vandeniu ar užkasdavo. Po Užgavėnių išmontuodavo ir palikdavo kitiems metams. Tik vėliau Morė imta deginti.
Deginant Morę siekiama išvaryti žiemą, kad greičiau ateitų pavasaris, atgimtų gamta, kartu sudeginamas ir susikaupęs blogis. Senuose šaltiniuose rašoma, kad po kaimą būdavo tampomas rąstigalis ar kaladė. Paskui ji būdavo sudeginama. „Tikėta, kad derliaus dvasios gyvena medyje. Sudeginimas – tarsi gamtos pažadinimas“, – aiškino G. Grinkevičiūtė.
Aukštaitijoje vietoj Morės buvo Gavėnas. Per Užgavėnes norint atsisveikinti su žiema jį išveždavo rogėmis už kaimo ribų ir išversdavo į pusnį.
Blynai primena pavasario saulę
Užgavėnių dieną valgoma 9-12 kartų. Tai paskutinė diena iki šv. Velykų, kai galima vartoti mėsą. „Reikia prisivalgyti tiek daug, kad iki šv. Velykų užtektų. Valgyti tiek, kad pilvas būtų kietas kaip jūsų kakta“, – šypsodamasi palygino edukatorė.
Geltoni, apvalūs blynai turi simbolinę reikšmę – primena šiltą pavasario saulę. Edukatorė pasidalino Užgavėnių blynų su morkomis receptu.
Beje, ar vaikai nebijo ateiti į Velnių muziejų? „Visi muziejaus velniai yra už stiklų, mes turime stebuklingus vartus, kuriais užrakiname sales ir nei vienas velnias iš čia nepabėga. Išeinant iš muziejaus instruktuojame, kaip nusipurtyti velnius, jei visgi koks bandytų prisikabinti“, – šypsodamasi kalbėjo edukatorė G. Grinkevičiūtė.
Užgavėnių edukacija „Norim blynų ir kakavos“ Velnių muziejuje vyks iki kovo 1-osios – Užgavėnių šventės.
