Vienas įkvėpimas ir laisvieji nardytojai, vadinamieji freediveriai, neria po vandeniu. Nekvėpuodami vandenyje jie siekia išbūti kuo ilgiau, o šis buvimas jiems teikia atsipalaidavimą bei ramybę. Lygiuotis yra į ką – serbas Branko Petrovičius sulaikęs kvėpavimą po vandeniu išbuvo 12,11 min.
Laisvuoju nardymu užsiima įvairių profesijų žmonės: sporto gydytojai, plaukimo treneriai, kovinių menų atstovai, mokslininkai, įmonių vadovai, mokytojai, vilkikų vairuotojai ir kt. Kaune laisvuosius nardytojus galima sutikti Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir „Girstučio“ baseinuose.
Nekvėpuoti ir nerti
Laisvasis nardymas (angl. freediving) turi kelis pagrindinius principus: po vandeniu nekvėpuoti ir nerti kuo giliau ar toliau. Laisvasis nardymas skirstomas į rekreacinį (grožėtis povandeniniu pasauliu), sportinį (varžybos) ir tikslinį (povandeninė žūklė, kariniai tikslai, o Japonijoje „amos“ – narės moterys – pragyvenimui renka jūros augalus ir gyvūnus). Lietuvoje laisvąjį nardymą maždaug 2007 m. pirmasis pradėjo propaguoti Gytis Žilinskas.
Treniruotėse sportininkus stebi treneris, o kitu metu laisvasis nardymas vyksta bent dviese: nardytojas neria, o prižiūrėtojas stebi, kad nardytojas neprarastų sąmonės ir nenuskęstų.
Varžybose būna kelios rungtys: statika (STA), kai sulaikęs kvėpavimą naras veidu žemyn guli ant vandens paviršiaus (matuojamas laikas), nėrimas į tolį su plaukmenimis (DYN) ir nėrimas į tolį be plaukmenų (DNF). Pastarųjų dviejų rungčių metu matuojami nunerti metrai.
Įdomu, kad apie laisvąjį nardymą buvo sukurtas ir 2020 m. Vilniuje pristatytas tiriamojo šokio spektaklis „Apnea“ (choreografė ir šokėja Erika Vizbaraitė, nardymo instruktorius Tadas Jurgaitis). 2021 m. už šio spektaklio choreografiją E. Vizbaraitei buvo įteiktas „Auksinis scenos kryžius“.
Mokėsi iš geriausiųjų
Vilnietis instruktorius Viačeslav Nazarov mokyti laisvojo nardymo atvyksta į LSU baseiną Kaune. Jis žinių sėmėsi iš pasaulio laisvojo nardymo čempionės, rekordininkės Natalijos Molčanovos. „Menu, vaikystėje mano šeima važinėdavo prie Juodosios jūros, ten nuolat nardydavau, mama niekaip negalėdavo iš vandens ištraukti“, – pasakojo V. Nazarov. Anot jo, šis užsiėmimas padeda atverti paslėptas kūno ir sąmonės galimybes, pozityviai veikia psichologinę ir fizinę būklę, keliaujant po pasaulį leidžia pažinti povandenines grožybes.
Laisvojo nardymo instruktorius Tadas Jurgaitis žinių taip pat sėmėsi iš Natalijos ir Aleksejaus Molčanovų, stažavosi pas Branko Petrovičių, baigė „Apnea Academy“ instruktorių kursus. Jis laisvojo nardymo moko Vilniuje, Elektrėnuose ir Ukmergėje, retkarčiais Kaune. Instruktorius džiaugiasi auklėtinių pasiekimais: Evelina Navašinskaitė po 2 metų treniruočių jau yra 9-oje vietoje 2021 m. pasaulio reitinge (DNF rungtyje). „Kol kas joks lietuvis(-ė) nebuvo patekęs į dešimtuką. Džiaugiuosi kaip treneris“, – pažymėjo T. Jurgaitis.
Pačiam instruktoriui priklauso keli nacionaliniai rekordai: DNF (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą be plaukmenų) – 129 m ir DYN (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą su plaukmenimis) – 162 m.
Kitas Lietuvos laisvojo nardymo rekordininkas, instruktorius Mindaugas Kreivėnas mokėsi pas trenerius Marcus Greatwood, Marco Nones. Jam priklauso 2018 m. pasiektas Lietuvos rekordas „Vertical Blue“ varžybose – 101 m gylis pastovaus svorio su mono plaukmenimis kategorijoje (CWT). Vyras atviravo nuo mažens užlaikinėjęs kvėpavimą, prašydavęs tėvų ir brolio, kad sektų laiką.
„Užaugau prie jūros, kaime nardžiau upėje, dažnai su draugais žaisdavome povandeninių gaudynių. Į meilę vandeniui atsigręžiau, kai stresas darbe privertė ieškoti būdo atsipalaiduoti. Prisiminęs vaikystėje patirtą magnetizmą vandeniui nusprendžiau pamėginti nardymą su kvėpavimo įranga, o sužinojęs apie laisvąjį nardymą įnikau į jį visa galva“, – sakė M. Kreivėnas, šiuo metu dirbantis paties įkurtoje laisvojo nardymo mokykloje „Touch Down“ Dahabo miestelyje (Egipte).
Povandeninio pasaulio kerai
Kas paskatino užsiimti šiuo sportu kitus pašnekovus? Kaunietis Elvinas Stipinas su bičiuliais laisvąjį nardymą propaguoja Kauno „Girstučio“ baseine. Laisvuoju nardymu susidomėjo dar 2011 m., kai Lietuvoje nebuvo laisvojo nardymo kursų, tad teko vykti į Rygą. Kelerius pastaruosius metus jis dalyvauja varžybose. Pasak jo, kauniečių nardytojų grupelėje vieni siekia atsikratyti vandens ar gylio baimių, suprasti, kaip veikia žmogaus organizmas vandenyje, kiti stengiasi pagerinti povandeninės žūklės įgūdžius, dar kiti mokslo tikslais siekia pailginti nėrimo laiką po vandeniu.
Su E. Stipinu Kaune reguliariai nardo grupelė žmonių, jie treniruojasi 1-4 kartus per savaitę. Šaltuoju metų laiku nardo baseine, o šiltuoju – Galvės, Platelių ežeruose. Karts nuo karto nuvyksta panardyti ir į Lenkijoje esantį 45,5 m gylio baseiną – giliausią Europoje.
„Laisvasis nardymas – tai buvimas su tikruoju savimi „tuo momentu“, nesvarbu esi baseine, ežere ar jūroje. Visos išorinės problemos, nerimas, darbai, draugai, garsai – panirus tiesiog pradingsta“, – pasakojo E. Stipinas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvasis nardymas labai skiriasi nuo nardymo su deguonies balionais.
„Negalima net lyginti. Sakoma, kad su deguonies balionais plaukiojantys narai žiūri į išorę, dairosi, ką čia gražaus pamatyti, o freediveriai žvelgia į savo vidų ir mėgaujasi ramybe.“
Šiuo metu Egipte gyvenanti kaunietė Eisvė Trečiakauskaitė pasakojo nuo vaikystės mėgusi vandens stichiją.
„Nelipdavau iš vandens net kai lūpos pamėldavo, norėjau kiek įmanoma ilgiau būti vandenyje“, – mena ji. Mergina iš pradžių ėmė nardyti su įranga, bet norėjosi būti po vandeniu ir be jos, tad nusprendė išbandyti laisvąjį nardymą.
„Mane žavėjo kitų žmonių patirtys nardant. Šioje veikloje labai svarbus mentalinis aspektas ir itin daug dėmesio kreipiama vidiniams išgyvenimams. Jausmas, kuris apima nardant – pats svarbiausias dalykas šiame sporte. Mano siekiamybė – jaustis nuostabiai ir mėgautis nardymo procesu“, – sakė E. Trečiakauskaitė. Žinias ji gilina M. Kreivėno įkurtoje mokykloje Dahabe.
Nuraminti protą
Instruktorius V. Nazarov teigė, kad šio sporto esmė – prieš nėrimą pasiekti meditacinę būseną. Pasak jo, įsitempęs kūnas, skubantis protas ir staigūs judesiai greičiau degina deguonį, tad kuo labiau atpalaiduotas kūnas, nuramintas protas ir hidrauliniai judesiai, tuo labiau galima pailginti nėrimo trukmę.
„Psichologinė būsena daug labiau lemia ilgesnį buvimą po vandeniu nei fizinė, todėl kvėpavimo ir relaksacijos technikos yra neatsiejama laisvojo nardymo dalis“, – teigė V. Nazarov ir pridūrė: „Po treniruotės būname fiziškai pavargę, bet protas pailsėjęs, praskaidrėja mintys, galva tampa švari. (…) Anksčiau su parašiutu šokinėdavau, važinėju motociklu, esu snieglenčių instruktorius, tačiau tik freedivingas man atneša ramybę. Panėręs jaučiu vienybę su gamta, vandeniu.“
Ramų nusiteikimą išskyrė ir instruktorius T. Jurgaitis.
„Palyginkime plaukiką ir freediverį: plaukikas atėjo į baseiną, pasiruošė startui, šoko į vandenį ir plaukia. Jo pulsas bus 150 dūžių per minutę, jei gerai plaukia, o freediverio, kad gerai nertų, bus keliskart mažesnis. Reiškia, jis privalo būti visiškai ramus. Esant stresui – pulsas bus aukštas ir nėrimas nebus geras“, – aiškino T. Jurgaitis.
Be priežiūros – nei žingsnio
Laisvojo nardymo pirmo lygio kursai dažniausiai vyksta šaltuoju metų laiku baseine. Mokoma nardyti į tolį, įvairių kvėpavimo technikų, taip pat suteikiama fiziologijos, fizikos, chemijos ir psichologijos žinių. Antra dalis – gylis, dažniausiai to mokoma vasarą atviruose vandens telkiniuose. Šaltuoju metų laiku šią dalį atlikti instruktorius T. Jurgaitis su mokiniais stengiasi Varšuvoje esančiame giliausiame Europos baseine.
Pasak instruktoriaus V. Nazarov, laisvuoju nardymu gali užsiimti bet kuris žmogus, tiesa, jei nėra problemų su nosiarykle. Reikšmės neturi net amžius. „Prisimenu, turėjau 76 metų mokinį, kuris stengėsi išmokti. Svarbiausia – gebėjimas atsipalaiduoti, psichologiškai pasiruošti, laikytis disciplinos“, – teigė V. Nazarov.
Kalbinti instruktoriai akcentavo partnerystę. „Kursuose nardytojus prižiūri instruktorius, o ne kursų metu galioja šventa taisyklė – reikia šalia turėti saugotoją: vienas neria, kitas saugo. Ši taisyklė – kaip dukart du. Jei jos nepaisoma, būna nelaimingi atsitikimai“, – akcentavo instruktorius T. Jurgaitis.
Artimiausios laisvojo nardymo varžybos vyks paskutinį vasario savaitgalį Elektrėnuose.
Įspėjimas: laisvasis nardymas yra pavojingas sportas, nardyti galima tik baigus laisvojo nardymo kursus ir tik su kvalifikuota priežiūra.
