Pandemijai ir toliau neatsitraukiant, nuo sausio pradžios stebimas nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 skaičiaus didėjimas. Savo ruožtu viešojoje erdvėje toliau girdėti ginčai dėl galimo darbuotojų piktnaudžiavimo šiomis pažymomis, priekaištaujama ir dėl pačios sistemos trūkumų.
Vien sausį, iki pirmadienio, buvo išduota apie 60 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19, o bendras pažymėjimų skaičius per šį mėnesį jau siekia 267 tūkst., gruodį šie skaičiai buvo, atitinkamai, 37 tūkst. ir 280 tūkst.
„Nuo sausio pradžios stebime nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 skaičiaus didėjimą“, – naujienų portalui „Delfi“ komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Tiesa, palyginti su laikotarpiu prieš metus, bendri nedarbingumo pažymėjimų rodikliai buvo panašūs, tačiau pažymėjimų, išduodamų dėl priežasčių, susijusių su COVID-19, prieš metus buvo kur kas daugiau (pernai sausį – 98 tūkst., o 2020-ųjų gruodį – 111 tūkst.).
„Taip buvo dėl to, kad karantino metu ugdymo įstaigos veikė nuotoliniu būdu ir tėvai ėmė nedarbingumo pažymėjimus sveikų vaikų priežiūrai namuose“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
Anot jos, šiuo metu kasdienė nedarbingumo pažymėjimų statistika toliau rodo augimą. Pavyzdžiui, pirmadienį (sausio 24 dieną) buvo 19 tūkst. galiojančių nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl įvairių priežasčių, susijusių su COVID-19. Prieš savaitę, sausio 17 dieną, jų buvo 13 tūkst.
Paaiškino pažymų išdavimo tvarką
Nuo praėjusio pirmadienio nedarbingumo pažymėjimus išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Į portalo redakciją kreipusis skaitytoja pasiskundė, kad nepavyksta laiku gauti pažymėjimo iš NVSC.
Moteris sako, kad anketą užpildė sausio 18 dienos rytą, o sausio 24 dieną nedarbingumas dar nebuvo išduotas. Ji teiraujasi, kaip pasiteisinti darbdaviui savaitę nebuvus darbe, nes „buhalteris nedarbingumo nemato“, „buhalteriai iš viso imasi už galvų“, nes nežino, kaip reikės skaičiuoti atlyginimus vėluojant informacijai.
NVSC komentavo portalui, kad sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priima per 3 darbo dienas nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo NVSC dienos. Atkreipiamas ir dėmesys, kaip skaičiuojamas 3 dienų terminas, per kurį priimamas šis sprendimas.
„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, prašymą dėl nedarbingumo pateikus darbo valandomis, 3 dienų terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną. Jeigu prašymas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena, tai yra, įstaigoje jis užregistruojamas kitą darbo dieną, o sprendimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti dar kitą darbo dieną“, – komentuoja centro specialistai.
Buhalteriai mato problemų su nedarbingumo fiksavimu
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė portalui pasakojo, kad šiuo metu dar anksti kalbėti apie galimus vėlavimus dėl naujos nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos, tačiau laikas parodys.
„Kol kas mes dar negalime pamatyti. Pamatysime, kai algas skaičiuosime už sausį. (…) Jeigu mes „Sodroje“ nematome, kad kažkas sirgo, tai ir paskaičiuosime (atlyginimą neatsižvelgdami į galimą nedarbingumą – aut. past.) (….) ir vasario viduryje gali „Sodra“ pasakyti: ne, ne, jūs blogai pateikėte, yra neužpildyti šitiems žmonėms nedarbingumai. Nes gali būti, kad mes net nematome nedarbingumų ir nežinome, kad jų nematome“, – sakė D. Čibirienė.
Kalbėdama apie apskritai nedarbingumo fiksavimą (nebūtinai dėl koronaviruso), D. Čibirienė įžvelgė rimtų problemų. Pasak jos, vieni atvejai susiję su ligoninėmis, kai nutinka net kuriozinių atvejų: iš darbo atleidžiamas žmogus, gulėjęs reanimacijoje. Taip įvyksta, kai nedarbingumas išrašomas pacientui jau paliekant ligoninę. Anot asociacijos vadovės, dėl didelio krūvio ligoninės nesistengia nedarbingumų išrašyti čia ir dabar.
„Būna atvejų – dabar vis rečiau, bet dėl pandemijos buvo tų strigimų, – kad įmonė net atleidžia darbuotoją iš darbo, nes jo neranda, jis neatvyksta į darbą. Dar žino istoriškai, kad jis mėgdavo seniau užgerti. Ir atleidžia iš darbo, o žmogus, – paaiškėja po trijų mėnesių, – gulėjo reanimacijoje. Jis neturėjo artimųjų ir įmonė niekaip negalėjo su juo susisiekti ir susižinoti, kad jis serga“, – sakė D. Čibirienė.
Kalbėdama apie poliklinikas ir šeimos gydytojus, ji sako, kad ir čia pasitaiko klaidų.
„Nuėjo žmogus į polikliniką ir jam išrašė nedarbingumą, pavyzdžiui, dviem dienoms, nuo ketvirtadienio iki penktadienio. Ir po to jam pirmadienį turėjo būti pratęsimas ir daktaras pirmadienį vėl atidaro naują nedarbingumą. Kas tada atsitinka? Darbdavys už dvi dienas sumokėjo iš savo lėšų. Kadangi atidarytas naujas nedarbingumas – vėl darbdavys moka. O „Sodra“ nemoka.
Tai tada, kai darbdaviui visai trūksta kantrybė su darbuotoju, sako: ką tu čia darai, nes ir taip tavo ligos kainuoja ir tu dabar man didini sąnaudas. Darbuotojas sako: aš, žinok, sirgau normaliai nuo ketvirtadienio ir man čia taip pratęsė“, – pasakojo D. Čibirienė.
Anot jos, „Sodra“ paaiškino, kad tokiais atvejais reikia kreiptis į šią instituciją ir pasakyti, kad blogai išrašytas nedarbingumo pažymėjimas.
„Nedarbingumus išduoda žmonės, žmonių robotais nepaversi. (…) Daktarai gydo ir jų darbas yra gydyti teisingai. Ir jie yra pervargę, tiesiog žmogiškai daro tas klaidas. Ne piktybiškai, žmogiškai suklysta“, – galimas priežastis svarstė asociacijos prezidentė.
Įžvelgia erdvės piktnaudžiauti
Dar pernai kai kurie darbdavių atstovai pareiškė, kad dalis darbuotojų linkę piktnaudžiauti nedarbingumo pažymėjimais.
„Keletą kartų esame minėję, kad artėjant vasaros sezonui padidėja neva sergančiųjų žmonių, ten visokiomis persišaldymo ligomis (…) Kažkaip didėja žmonių, kurie ima biuletenius. Po to pasirodo, kad tie žmonės neserga, bet jie kažkokiais būdais gavę tuos biuletenius dirba savo darbus ar net išvažiuoja į užsienį“, – sausį portalui „Delfi“ sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šią savaitę teigė, kad šiuo metu tokių „signalų“ nebuvo girdėti. Jis leido suprasti, jog problema yra sezoninė.
„Čia buvo labiau su gamyba susiję tokie dalykai (…) Jautėsi kai kuriose srityse, kad pagerėjus orui ar panašiai, padažnėja. (…) Tai dabar, gal dėl orų specifikos, kol kas tokių signalų nebuvo“, – kalbėjo jis.
Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė kategoriškai nesutinka su teiginiais, kad darbuotojai taip nusprendžia išvengti darbo.
„Tas, kas meta tokius kaltinimus, turi pirmiausia tai įrodyti. Čia tas pasakymas, kad „žinau“ arba „viena bobutė sakė“, tai atsiprašau, tai yra visiškai neatsakingas veiksmas, metantis šešėlį mūsų šeimos gydytojams, kurie ir laiko tą priešakinę liniją. Tai negi gydytojas dabar paims ir neatsakingai suteiks nedarbingumą?
Ir iki šiol mes turėjome griežtą politiką: jeigu tik šiek tiek jauti peršalimo simptomus, visada mes konsultuodavome, kad jokiu būdu neik į darbą. Čia dar iki pandemijos, dar to kovido niekas nežinojo (…) Dabar staiga – trūkumas darbuotojų, tai tu gali sirgęs, apsirgęs, su viena koja, paliegęs gali sau eiti (į darbą)“, – piktinosi I. Ruginienė.
Tuo metu LBAA prezidentė D. Čibirienė sako, kad pati galimybė piktnaudžiauti tikrai egzistuoja.
„Dabar ir su kovidu gali pasakyti: pas mane teigiamas testas. Žmogus pasakys: nusipirkau testą parduotuvėje, pas mane teigiamas, aš sergu, išrašykite nedarbingumą. Išrašys. (…) Labai daug poliklinikų neįsileidžia pas save atvykti žmonėms ir jie nuotoliniu būdu gydo. Tai piktnaudžiavimui tikrai, manau, puikios sąlygos. (…) O kodėl gi ne? Nenoriu, tingiu dirbti ir ligos metu darbdavys moka, ir „Sodra“ moka“, – samprotavo D. Čibirienė.
„Sodra“: kontrolės sistema efektyvi
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi – pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. Dar apie 3-4 procentai žmonių pripažįstami darbingais GKK posėdžio metu“, – aiškina M. Kozič.
2020 metais „Sodros“ iniciatyva pradėti 8 tūkst. patikinimų, o gavus skundą ar pranešimą – 700 patikrinimų. 2021 metų pirmąjį pusmetį kviestų į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK) asmenų buvo 814, tačiau nėra atskiros informacijos, kiek patikrinimų buvo atlikta dėl skundo.
„2021 metų pirmo pusmečio patikrinimų skaičiai nėra dideli, kadangi praktiškai visą laikotarpį buvo įvestas karantinas, todėl „Sodros“ specialistai nedarbingumo kontrolei, vadovaudamiesi įstatymais ir tvarkos aprašais, nekvietė žmonių atlikti kontrolės dėl nedarbingumo, o visą reikiamą informaciją su asmeniu ir, jei reikia, gydytoju, aiškinosi nuotoliniu būdu“, – komentavo atstovė.
Kalbėdama konkrečiai apie COVID-19 situaciją ir galimus pažymų išdavimo vėlavimus, ji sakė, jog susirgęs ar turintis izoliuotis asmuo informuoja apie tai savo darbdavį pagal vidinės tvarkos taisykles.
Jei nepavyksta iš karto prisiskambinti gydytojui, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo žmogaus kreipimosi. Jei darbo krūviai itin dideli, šeimos gydytojas gali paprašyti „Sodros“ leidimo išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už daugiau kaip 5 darbo dienas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
