Per metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo 6,8 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus.
„Per tuos metus VVKT sulaukė 6808 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Jie užfiksuoti iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos.
„Jeigu kalbėtume apie paskutinį metų ketvirtinį, jis nebuvo išskirtinis: iš esmės vakcinavimas vykdomas tomis pačiomis vakcinomis, kas buvo ir metų eigoje, pranešimų skaičiai, sunkumas, taip pat kardinaliai niekuo neišsiskyrė“, – tvirtino G. Andrulionis.
94 proc. pranešimų yra apie nesunkias reakcijas.
Pasak G. Andrulionio, vakcinacijos pradžioje pranešimų dažnis sudarė apie pusę procento nuo paskiepytų žmonių skaičiaus, tačiau per metus šis dažnis krito daugiau kaip tris kartus.
Pranešta apie 29 žmonių mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19. Dauguma jų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios, pasak G. Andrulionio, galėjo lemti mirtį. Priežastinis ryšys tarp mirčių ir vakcinos nebuvo patvirtintas.
Nuo birželio taip pat gauta per 400 pranešimų apie vakcinų neveiksmingumą – užsikrėtimus po skiepo.
Simptomai liko tie patys
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas.
Kaip sunkios buvo dažniausiai įvardijamas alpulys, bendras silpnumas, kraujospūdžio padidėjimą.
„Kita nepageidaujama reakcija, kurią pranešėjai įvardijo kaip sunkią buvo karščiavimas. (…) Tokie karščiavimo pranešimai, kai pranešta apie stiprų karščiavimą, kai tris, dvi dienas laikėsi karščiavimas virš 39 laipsnių“, – sakė VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr. Rugilė Pilvinienė.
Taip pat pranešta po keliolika miokardito ir perikardito atvejų pasiskiepijus skirtingoms vakcinoms. Per metus pasitaikė ir kelios labai sunkios reakcijos: trombozės, trombocitopenijos, tromboflebito atvejai.
Šios reakcijos fiksuotos per visus metus.
Po trečiosios, sustiprinančiosios, dozės simptomai taip pat nepasikeitė, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, tačiau jomis ėmus skiepyti gyventojus, pastebimas pranešimų augimas. R. Pilvinienė pabrėžia, jog nėra duomenų, kad trečioji dozė gyventojus paveiktų sunkiau nei pirmosios dvi dozės.
Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos po visų dozių buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Pradėjus skiepyti vaikus, gauta keliasdešimt pranešimų, aštuoni iš jų – apie sunkias reakcijas, tokias kaip miokarditas, perikarditas, apendicitas, anafilaksinė reakcija ir traukuliai, esant aukštai temperatūrai. R. Pilvinienė pabrėžė, kad pastaroji reakcija galima ne tik po vakcinos, bet ir esant kitoms priežastims temperatūrai pakilti.
Po „Pfizer“ vakcinos buvo gauti 3396 pranešimai, po „Moderna“ vakcinos – 611 pranešimų, po „AstraZeneca“ vakcinos – 2 292 pranešimai, o po „Janssen“ vakcinos – 479 pranešimai. Prie 30 pranešimų skiepo pavadinimas nebuvo nurodytas.
Apie 72 proc. pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys, 28 proc. – vyrai, jiems buvo nuo šešerių iki 98-erių.
