2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių.
Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.), rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Darbuotojų trūkumo problema 2021 m. buvo aktualiausia pramonės sektoriuje – 66 proc. apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų arba susidūrusios su sunkumais pritraukiant juos į įmonę. Statybų sektoriuje su darbuotojų trūkumo problema susidūrė 60,7 proc. įmonių, žemės ūkio – 58,9 proc., paslaugų – 45,7 proc.
„Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoka, dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio bei nepakankama kvalifikacija – tokias tris pagrindines darbo jėgos trūkumą sąlygojančias priežastis įvardijo darbdaviai“, – teigė Gytis Darulis, Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Nepakankama darbo ieškančių motyvacija įvardijama pagrindine kliūtimi visuose sektoriuose – ją nurodė daugiau nei pusė (53,8 proc.) apklausoje dalyvavusių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio įmonių.
Paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl atlygio už darbą – didesnė problema nei kvalifikacijos stoka. Statybos ir pramonės sektoriuose atvirkščiai – daugiau įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumą sąlygojo nepakankama darbo ieškančių kvalifikacija, o ne jų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio.
Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką pagrindine darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo visų apskričių, išskyrus Utenos ir Vilniaus, darbdaviai. Utenos apskrityje daugiausia darbdavių nurodė darbo ieškančiųjų kvalifikacijos stygių, Vilniaus – didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl užmokesčio.
„Palyginti su 2020-aisiais, šiais metais darbo ieškančių motyvacijos stokos problemą įvardijo žymiai daugiau įmonių: anksčiau tokių įmonių buvo ketvirtadalis (26,3 proc.), šiemet – daugiau nei pusė (53,9 proc.)“, – apklausos rezultatus komentavo G. Darulis.
Emigraciją, kaip trikdį apsirūpinti darbo jėga, nurodė kas penkta įmonė (22,5 proc.). Ši problema opiausia statybos sektoriuje – čia du penktadaliai darbdavių teigė, kad darbuotojų trūkumą 2021 m. sąlygojo į užsienį dirbti išvykę lietuviai. Paslaugų sektoriuje emigruojančios darbo jėgos problema aktualiausia transporto ir saugojimo (36,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros bei socialinio darbo veiklą (30 proc.) vykdančioms įmonėms.
Nepatogų susisiekimą su įmone, kaip darbuotojų trūkumą lemiantį veiksnį, įvardijo 5,5 proc. įmonių. Daugiausia – žemės ūkio (14,3 proc.) ir pramonės (9 proc.) sektoriuose.
Kitomis darbuotojų trūkumą sąlygojančiomis priežastimis darbdaviai įvardijo išmokų sistemą, neskatinusią ieškoti darbo bei ugdžiusią darbo jėgos pasyvumą, nelegalų darbą, darbo ieškančiųjų žalingus įpročius, kai kurių profesijų nepatrauklumą jaunimui, išskirtinį darbo pobūdį (pvz., naktinis darbas, darbas pamainomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis ir kt.).
