Aktyvus šeimos gynimo maršo, prie Seimo vykusių riaušių, įvairių protesto akcijų dalyvis, aršus valdžios kritikas Antanas Kandrotas – Celofanas Kauno apylinkės teisme pirmadienį surengė dar vieną „pasirodymą“. Atvykęs į bylos nagrinėjimą, kur jis kaltinamas apšmeižęs korupcija įtariamą buvusį aukštą FNTT pareigūną, A. Kandrotas piktinosi prašymu dėvėti apsauginę veido kaukę, į teismą atvyko be advokato, minėjo negavęs kaltinamojo akto, nežinantis kuo tiksliai yra kaltinamas.
Piktinosi prašymu dėvėti kaukę
Kauno apylinkės teismui nepavyksta pradėti nagrinėti bylos, kurioje šmeižtu kaltinamas skandalingai pagarsėjęs Kauno rajono gyventojas A. Kandrotas.
Nors surengti jau du teismo posėdžiai, nei viename jų A. Kandrotas nedalyvavo. Pirmąkart jis nurodė privalantis namo parvežti susirgusius vaikus, antrąkart – vyko pas šeimos gydytoją. Negavus tai patvirtinančių dokumentų teismas kreipėsi į policiją prašydamas A. Kandrotą atvesdinti.
Pirmadienį į teismą Celofano pravarde žinomas veikėjas atvyko be policijos palydos, prieš prasidedant teismo posėdžiui surengė tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook”. Jos metu kamantinėjo prokurorę, klausė, kodėl ši perdavė bylą teismui, tai pat piktinosi reikalavimu užsidėti apsauginę veido kaukę.
A. Kandrotas tikino į teismą atvykęs ne savo noru, kaukių dėvėti nemėgstantis bei nesuvokiantis, kodėl turintis tai daryti.
Teismo posėdžių sekretorei padavus apsauginę kaukę, kaltinamasis stebėjosi, ar iš tiesų ją teismo darbuotoja įsigijo savomis lėšomis, tačiau vis tiek nesiteikė jos užsidėti.
Atvyko be advokato, tikino negavęs kaltinamojo akto
Kaukę A. Kandrotas užsidėjo ir tiesioginę transliaciją baigė tik to paprašius į posėdžių salę atėjusiai teisėjai.
Tačiau net ir atvykus A. Kandrotui į teismo posėdį, susirinkus kitiems proceso dalyviams, byla, kurioje jis kaltinamas korupcija įtariamo buvusio FNTT pareigūno šmeižtu taip ir nebuvo pradėta nagrinėti. Paaiškėjo, kad Celofanas neturi advokato.
„Turiu nemažą teisminę patirtį, galybę procesų dėl visuomeninės – politinės veiklos, esu be galo nustebęs, kad teismas vyks be gynėjo. Tegul teismas paskiria gynėją. Esu tikras, kad būsiu išteisintas”, – teisme kalbėjo A. Kandrotas.
Tai pat paaiškėjo, kad Celofanui tinkamai neįteiktas ir kaltinamasis aktas. Jis pats sakė praėjusį penktadienį susisiekęs su policijos tyrėja, ši siuntusi dokumentą elektroniniu paštu, tačiau jis jo negavęs.
„Kaltinamasis aktas man net nėra įteiktas, tokio dokumento nesu gavęs. Su byla davė susipažinti, leido atsišviesti, o šio dokumento neturiu. Gal per vėlai susirūpinau“, – sakė A. Kandrotas.
Galiausiai esminis bylos dokumentas kaltinamajam buvo įteiktas teismo salėje. Teismas taip pat pažadėjo surasti valstybės skiriamą advokatą bei paskyrė ketvirtojo posėdžio datą. Jis turėtų vykti sausio pabaigoje.
Į teisėsaugą kreipėsi skandalingoje korupcijos byloje minimas buvęs pareigūnas
„Delfi“ žiniomis, baudžiamąja byla virtęs ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto pradėtas gavus buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotojo Šarūno Mickevičiaus pareiškimą.
Šiuo metu advokato praktika besiverčiantis buvęs pareigūnas nurodė, kad A. Kandrotas savo kuriamuose ir socialiniuose tinkluose publikuojamuose vaizdo siužetuose jį apšmeižęs – pavadinęs korumpuotu.
A. Kandrotui pareikštas ir 20 tūkst. eurų civilinis ieškinys, už šmeižtą pasinaudojant visuomenės informavimo priemone jam gresia piniginė bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pats Celofanas yra minėjęs, jog turėjo pagrindą Š. Mickevičių vadinti korumpuotu, nes tuo metu jam jau buvo pareikšti įtarimai korupcinio pobūdžio nusikaltimais.
Kaunietis Š. Mickevičius vadinamas centrine figūra Lietuvą sudrebinusiame teisėsaugos tyrime, kai buvo sulaikyti generalinės prokuratūros prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Puzinas, FNTT vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka.
Kartu su jais sulaikytas ir buvęs aukšto rango FNTT vadovas, advokatas Š. Mickevičius, visiems pareikšti įtarimai galimai vykdžius korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Skelbiama, esą iš tarnybos FNTT pasitraukęs bei advokatu tapęs Š. Mickevičius toliau susitikinėjo su teisėsaugininkais, kalbėjęs apie jų tiriamas bylas ir galimai palankius sprendimus sprendimus jose. Panašu, kad šie susitikimai ir pokalbiai jų metu buvo fiksuoti vykdant slaptą sekimą.
Iškelta daugybė bylų, tyrimas pradėtas ir dėl grasinimų žurnalistei
Dėl finansinių nusikaltimų kaltu pripažintas ir už grotų sėdėjęs A. Kandrotas yra minėjęs, kad jo atžvilgiu šiuo metu pradėti bent devyni ikiteisminiai tyrimai. Teismuose vis dar nagrinėjamos bylos, kuriose Celofanas kaltinamas finansiniais nusikaltimais, byla dėl svetimo turto iššvaistymo iškelta ir jo žmonai.
A. Kandrotas taip pat įtariamas organizavęs praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo rūmų vykusias riaušes ir dalyvavęs jose. Šioje byloje įtarimai pareikšti beveik šimtui žmonių. Byloje nukentėjusiais pripažinti 26 asmenys, kurių du – Seimo nariai.
Po sulaikymo rugsėjį A. Kandrotas buvo paleistas į laisvę pusei metų skiriant namų areštą, nurodant juose būti nuo 22 iki 6 val. taip pat draudžiant dalyvauti mitinguose prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
Neseniai A. Kandrotui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą nužudyti LRT žurnalistę Indrę Makaraitytę arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Pagrindiniais įkalčiais prieš A. Kandrotą tapo jo ištartos frazės socialiniuose tinkluose transliuotame vaizdo siužete, kuriame jis piktinosi I. Makaraitytės vadovaujamo LRT tyrimų skyriaus sukurtu filmu „Riaušių anatomija“.
Celofanas žurnalistę vadino „propagandiste“ bei svarstė, jog galbūt atėjo laikas ją „dėti į vietą“.
Daugiau šia tema
Vadino „propagandiste“, žadėjo sumedžioti
Skaitytojams pateikiame policijos tyrėjų užfiksuotas, įtarimą A. Kandrotui grindžiančias frazes (kalbas netaisyta – red.):
„Na tai, aš tik tiek galiu pasakyti tai propagandistei, „do pory, do vremeni“ (vertimas iš rusų kalbos: „iki tam tikro laiko“). „Tai vat, tikrai reikia padaryt, kad va šita Makaraitytė, jinai na, kaip mes dar su ja dar turėsim reikalų ir mes tikrai jos nepaliksim“.
„o va šita vat tada jau veikėja, ją iškūrensim ir jai baudžiakas (baudžiamoji byla – red.) irgi už šitą vat propagandą tai yra garantuotas, aš pats asmeniškai pasistengsiu, kad va šitą veikėją reikia, kad ne Dulkys ją išdulkintų, bet liaudis reikia, kad ją normaliai išdulkintų, nu tai čia dar jai ateis valanda, kažkas tai dar atsitiks jai šimtu procentų, turi kažkas atsitikti „karma is a bitch“, va šitai „bitch“ reikia taip ir pasakyti“
„Tai jeigu tokią reikia užmušti, va tokią veikėją, aš kaip suprantu Konstituciją, tai praktiškai irgi tas pats, na jeigu jinai yra grėsmė Konstitucijai, tai gaunasi, ją kaip ir dėti į vietą gal ir laikas?“
Pagrindu policijai pareikšti įtariamus A. Kandrotui tapo ir šių metų lapkričio 28 dienos vaizdo įrašas, kuriame jis taip pat kalbėjo apie LRT žurnalistų sukurtą filmą „Riaušių anatomija“. Stabdydamas televizoriaus ekrane filmo kadrą, kuriame buvo matomas I. Makaraitytės veidas, anot pareigūnų, „grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą“.
„Makaraityte, patikėk, mes dar tave sumedžiosim“, – šis A. Kandroto sakinys tapo dar vienu pagrindu pareikšti jam įtarimus pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pirmąją dalį. Už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba įkalinimas iki dvejų metų.
I. Makaraitytė tiki, jog teisėsauga atliks savo darbą
„Aš labai tikiuosi, kad visų mūsų, žurnalistų, labui, teisėsaugos institucijos padarys viską, kad ateityje niekam nekiltų noras apie grasinimus susidoroti su žurnalistais už jų tiesioginį darbą net pagalvoti”, – portalui „Delfi“ sakė žurnalistė I. Makaraitytė.
Ji minėjo, kad šie grasinimai rodo, jog LRT tyrėjų komandos sukurtas filmas „Riaušių anatomija” tiksliai apibrėžė riaušių organizatorius, kaip jie koordinavo veiklą, kaip kurstė žmones.
„Tarp jų yra ir Antanas Kandrotas – Celofanas, kurio indėlis į neramumus prie Seimo, mūsų manymu, buvo svarus“, – teigė I. Makaraitytė.
Celofanas už grotų gali keliauti jau netrukus
Viešais, neretai ekscentriškais pasisakymais ir dalyvavimu protesto akcijose garsėjantis Kauno rajono gyventojas A. Kandrotas jau netrukus gali keliauti už grotų. Vieną jam iškeltų bylų nagrinėti baigęs Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šį teismo nuosprendį A. Kandrotas apskundė. Skundas iki šiol nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir A. Kandrotas gyvena laisvėje. Sprendimą teismas jau turėjo skelbti sausio pradžioje, tačiau dėl didelio užimtumo tai padaryti planuojama vasarį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
