Minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimo metus, prisiminkime, kur ir kodėl Kaune 1991-1993 m. buvo slepiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Vežė „Žigulio“ bake
Kaune, M. Valančiaus g. 6, tebestovi namas, kuriame po 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių svečių iš Vilniaus sulaukė kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000). Dabar pastate veikia V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus.
Tuo metu šalyje vyravo didelis nerimas, niekas negalėjo garantuoti, kad sovietų kariuomenė nebandys vėl okupuoti Lietuvos ir kad svarbus valstybės dokumentas nedings, tad nuspręsta 1990-ųjų kovo 11-osios Aktą iš Vilniaus atgabenti į Kauną ir patikėti saugoti kardinolui V. Sladkevičiui. Galvota, kad jei sovietai vykdytų pas jį kratą, Vatikanas iškeltų skandalą, be to, neabejota Jo Eminencijos patikimumu.
Kaip pasakojo kardinolo biografė Irena Petraitienė, iš vakaro V. Sladkevičius sulaukė tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio telefono skambučio, kuriuo informuota anksti rytą laukti svečių.
5 val. ryto į kardinolo namus atvyko Akto signatarai Kazimieras Motieka su Mečislovu Laurinkumi ir atvežė Kovo 11-osios aktą. Kardinolas nedvejodamas sutiko dokumentą saugoti ir laikyti šį faktą paslaptyje.
Įdomu, kad Kovo 11-osios aktas iš Vilniaus buvo vežamas „Žigulio“ degalų bake įrengtoje slėptuvėje.
Nulėmė Sovietų Sąjungos žlugimą
Aktas skelbia, kad „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“
„Kardinolas V. Sladkevičius Kovo 11-osios aktą paslėpė įvyniojęs jį tarp popiežiaus Jono Pauliaus II įteiktų bulių“, – sakė I. Petraitienė.
Vienas svarbiausių Lietuvos dokumentų, kelerius metus saugiai praleidęs pas kardinolą, sugrįžo į valstybės archyvą. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva tapo pirmąja iš Sovietų Sąjungos išsivadavusia šalimi, netrukus prasidėjo ir visos socialistinės imperijos griūtis.
Du egzemplioriai
Svarbu pažymėti, kad yra du 1990-ųjų kovo 11-osios Akto egzemplioriai.
Vienas jų yra patvirtintas LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio, LR Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus Liudviko Sabučio parašais ir su LR Aukščiausiosios Tarybos antspaudu. Jis pirmą kartą paskelbtas 1990 m. kovo 16 d. dienraštyje „Lietuvos aidas“. Šio dokumento originalas yra saugomas LR Seimo archyve.
Antrasis egzempliorius – su 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsavusių „už“ parašais, kurį kelerius metus slėpė kardinolas V. Sladkevičius.
1993 m. iš Lietuvos išvedus paskutinius Rusijos karius, V. Sladkevičius Kovo 11-osios aktą perdavė Lietuvos archyvų generalinei direkcijai, o ši – Lietuvos valstybiniam archyvui (dab. Lietuvos centriniam valstybės archyvui).
Šiuo metu Kovo 11-osios aktas yra saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
