Gruodžio mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras mažiesiems žiūrovams pristatys du premjerinius spektaklius: „Paštininkas ir serbentai“ (rež. Eglė Kižaitė) ir „Emilių Emilis“ (rež. Augustas Gornatkevičius). Vienas gvildens tėčio ir sūnaus santykius, o kitas pakvies pakeliauti po nuotykių pasaulį.
Gruodžio 11 d. Mažojoje salėje debiutuos spektaklis „Paštininkas ir serbentai“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Dovilės Zavedskaitės knygą (išleistą 2021 m.). Spektaklis skirtas 6-10 m. vaikams.
Gruodžio 18 d. Ilgojoje salėje dėmesio lauks spektaklis „Emilių Emilis“, skirtas 8-12 m. vaikams.
„Paštininkas ir serbentai“ – apie tėčio ir sūnaus santykius
Trečiasis Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisierės E. Kižaitės vaikams kuriamas spektaklis „Paštininkas ir serbentai“ kalba apie liūdesį, sūnaus ir tėčio draugystę. Pagrindinis veikėjas berniukas sprendžia didžiulę problemą ir bando sutvarkyti šeimos pasaulį.
„Jis atranda, kad pasaulis nėra tobulas, bet jame vis tiek galima šypsotis ir nereikia sėdėti nunarinus galvą“, – sakė E. Kižaitė.
Ji pažymėjo, kad vaikai – geri žiūrovai, nes labai atviri ir natūralūs.
„Kai susitinki su mažaisiais žiūrovais – iš karto žinai nuomonę. Jie gali pasakyti: „nuobodu“, „neįdomu“, „netikiu“ ir pradėti ką nors pašalinio veikti salėje. Jie atviri, dar neišmokę meluoti kaip jaučiasi. Jei jie nemiegoję ar alkani – tai irgi juntama“, – su šypsena kalbėjo režisierė E. Kižaitė.
„Emilių Emilis“: nuotykiai ir šėlsmas
Režisierius A. Gornatkevičius Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatys pirmąjį vaikams režisuojamą spektaklį „Emilių Emilis“. Įkvėpimo šaltinį jis atrado mėgstamiausiame vaikystės kūrinyje – Astridos Lindgren knygoje „Emilis iš Lionebergos“, tačiau spektaklis nėra paremtas šiuo kūriniu. Įkvėpimo režisierius su kūrybine komanda sėmėsi ir savo pačių vaikystėje, prisiminė krėstus pokštus, išdaigas, klaidas.
„Spektaklis atskleidžia beribį vaikystės šėlsmą, nuotykius. Jis kalba apie žaidimą kaip gyvenimo būdą ir galimybę atrasti pasaulį. Stengiamės įkvėpti žaisti, nebijoti daryti klaidų, nes klaidos mus mokina. Gaila, kad Lietuvoje vis dar bijome suklysti, o norėtųsi daryti daug, daug klaidų. Tai veda į priekį, padeda atrasti žymiai gyvesnių ir atviresnių pasaulių“, – sakė A. Gornatkevičius.
Šiame spektaklyje pasakojama, kas nutiko Emiliui skirtingais jo gyvenimo etapais: nuo bandymo išsikepti bulvių požeminiame bunkeryje iki slapta nuo tėvų iš mokyklos parsinešto žiurkėno. Čia daug juoko, judesio, herojai važinėja riedučiais, paspirtukais, dviračiais, daro įvairius triukus.
Tėvai – pagalbininkai žiūrint spektaklį
Režisierė E. Kižaitė džiaugėsi, kad keičiasi suvokimas, jog tėvai su vaikais kartu ateina į spektaklį, o ne juos tik atveda ir atsiriboję laukia, kol spektaklis pasibaigs.
„Mažieji dar neturi asociatyvaus mąstymo, kad viskas iškart būtų aišku. Vaikai neturi įpročio žiūrėti spektaklį, analizuoti meno kūrinį. To reikia mokinti! Tėvai turėtų padėti vaikui žiūrėti spektaklį, sekti veiksmą, temą. Apskritai, visa, kas vyksta prieš spektaklį, jo metu ir po to – priklauso nuo žmonių, kurie atlydi vaiką į teatrą. Jų vaidmuo yra labai svarbus, tai – tarpininkai“, – akcentavo E. Kižaitė.
Režisierius A. Gornatkevičius viliasi, kad ne tik vaikai, bet ir tėvai, mokytojai ar kiti vaikus lydintys asmenys bus atviri spektaklio įtraukčiai: žaidimui, klaidai, nesąmonei ir pan.
„Juk pasaulyje vyksta ne tik sąmoningi dalykai. Dažna vaikų frazė „aj, čia nesąmonė“ yra išmokta iš tėvų. Nesąmonės nėra blogas dalykas. Su vaikais galima šnekėti net apie absurdą. Visos temos yra reikšmingos ir plečia pasaulio suvokimą“, – įsitikinęs A. Gornatkevičius.
Ragina nebijoti klysti
Pašnekovai ragina nebijoti daryti klaidų, nes jos skatina tobulėti, eiti į priekį.
„Vienas iš spektaklio „Emilių Emilis“ tikslų – raginimas nebijoti daryti klaidų, priimti pasaulį atviru žvilgsniu. Manau, vaikai šį spektaklį supras geriau, nei suaugusieji, nes vaikai atviresni, o dažnas suaugusysis jau yra apsistatęs taisyklėmis, sienomis, baimėmis, ypač – baime klysti. Ir pats ją turiu. Tačiau patyriau: didžiausioje klaidoje, nesąmonėje tu gali sutikti didžiausius gyvenimo atradimus, svarbiausias pamokas, geriausius draugus“, – kalbėjo režisierius Augustas Gornatkevičius.
Režisierė Eglė Kižaitė pagrindinę spektaklio „Paštininkas ir serbentai“ žinutę irgi siunčia suaugusiesiems.
„Bendraukite su vaikais! (…) Be to, nors šiame spektaklyje nemažai melancholijos, vaikams būtina žinoti, kad visos emocijos yra geros, tik turime išmokti su jomis draugauti“, – teigė E. Kižaitė.
