Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.
Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.
„Šiame biudžete, nors jis deficitinis ir tai yra šiokia tokia problema, mes sugebame suderinti keletą labai svarbių tikslų. Viena vertus, yra galimybės pakankamai ženkliai indeksuoti tas pajamas, kurios priklauso nuo biudžeto, ar tai būtų pensijos, ar pajamos, kurias gauna biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Kita vertus, tuo pačiu metu mes stabilizuojame skolos augimą ir įgyvendiname keletą svarbių dokumentų, tokių kaip nacionalinis susitarimas (dėl švietimo ir mokslo finansavimo didinimo – BNS)”, – pridūrė ji.
Premjerė skeptiškai vertino opozicijos kritiką, kad kitų metų biudžete dalis išlaidų nėra užtikrinamos stabiliais pajamų šaltiniais.
„Kai tuo pačiu metu opozicija sako, kad nėra suplanuoti tvarūs pajamų šaltiniai ir suplanuotos per mažos išlaidos, aš į tokius priekaištus turiu sunkumų atsakyti. Dar kartą pabrėžiu, ateinančių metų biudžetas yra deficitinis ir tai reiškia, kad nors pajamų augimas pagal ekonomikos projekcijas yra pakankamai ženklus (…), vis dėlto reikia turėti mintyje, kad tas išlaidų augimas turėtų būti valdomas“, – tvirtino premjerė.
„Ir mano supratimu, jis yra valdomas toks, koks turėtų būti šiomis aplinkybėmis, nes ekonomika vis dar išlieka didelio neapibrėžtumo sąlygomis“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė pabrėžė, kad planuojamas kitų metų 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas yra ties viršutine Mastrichto kriterijų riba.
„Prisimenant tai, kad 2023 metais visos Stabilumo ir augimo pakto išlygos bus atšauktos, bent jau toks yra labai aiškus signalas, aišku, jeigu nebus kažkokių nenumatytų aplinkybių, (…) vadinasi, visoms valstybėms narėms reikės grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir siekti subalansuotų viešųjų finansų“, – aiškino I. Šimonytė.
Jos teigimu, 2023-2024 metais biudžeto pajamų didėjimą, kuris priklausys nuo ekonomikos augimo, reikės labai aiškiai derinti su išlaidų didėjimu.
„Ne paslaptis ir tai, kad Vyriausybė siūlys tam tikrų pajamų priemonių ateinančių metų pavasario sesijoje svarstyti, dalis jų yra susijusi su žaliąja darbotvarke ir galbūt ne tiek siekia biudžetą papildyti, kiek sukurti finansinius instrumentus ir paskatas tam, kad keistųsi žmonių judėjimo principai ir pasirinkimai“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Taip pat nekilnojamojo turto mokesčiai, dėl kurių, manau, savivaldybės jau pačios nuspręs, kiek nori tai padaryti savo papildomų pajamų šaltiniu, nes galvojame apie savivaldybių savarankiškumą šituos klausimus sprendžiant, aišku, įstatymo nustatytose ribose“, – sakė premjerė.
„Taigi, tų pasiūlymų bus, aš tiesiog su smalsumu žiūrėsiu, kaip opozicija juos palaikys“, – pridūrė ji.
Pasak I. Šimonytės, kitų metų biudžete numatytas lėšų pandemijos valdymui mažėjimas yra natūralus, nes šių metų biudžete dalį šių lėšų sudarė verslo ir darbuotojų parama.
„Per šiuos metus jau atsirado vakcinos, atsirado kiti veiklos kontrolės būdai, verslai jau gali veikti, kai kurie, tiesa, su galimybių pasais, dėl tos priežasties išlaidos, kurios kitais metais yra suplanuotos ir susijusios su kovido tikslais, yra medicininės, taip pasakysiu. Tai yra medikų priedai dėl didesnio darbo krūvio, taip pat toks išlaidos, kurios bus reikalingos testams, vakcinoms ir medicinos priemonėms, susijusioms su kovido situacijos valdymu“, – teigė I. Šimonytė.
Anot jos, specialaus ekonominės paramos paketo 2002 metų biudžete nėra, nes Vyriausybė neturi planų nustatyti tokius apribojimus, už kuriuos verslui ir gyventojams reikėtų mokėti kompensacijas.
