Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. Vyriausybė ketina svarstyti ir siūlymą nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant iškastinio kuro lengvatų.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais.
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.
Anksčiau ministerija siūlė keisti automobilių taršos apmokestinimą didinant registracijos mokestį bei įvedant naują naudojimo mokestį.
Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje.
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.
Svarstys akcizų taršiam kurui didinimą
Aplinkos ministerija spalį pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.
„Įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų – jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.
Pataisos, be to, numato 2023-2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Šildymui skirtam dyzelinui (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas lengvatinis akcizas – 21,14 euro, tačiau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų.
Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.
Įstatymo projektu taip pat norima nuo 2025 metų, kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų, į kai kurių energetikos produktų akcizus įtraukti CO2 dedamąją. Toks sprendimas, pasak iniciatorių, ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.
