Paspaudus šaltukui, mieste pasijuto nemalonus smogo tvaikas, kuris miestiečiams jau graužia ir gerkles. Vertėtų susirūpinti, nes oro kokybės stotys fiksuoja vidutinį Azoto dioksido kiekį ore.
„Žemieji Šančiai dūsta. Lauke smogas. Graužia akis ir gerklę. Beveik reikalingas respiratorius. Panašu, kad pašalus visi puolė deginti sukauptas šiukšles ar dar kažką neaiškaus“, – rašė susirūpinę skaitytojai.
Pagal pateikiamus oro kokybės tyrimo stoties matavimo duomenis, Kaune, Petrašiūnuose užfiksuotas žemas stambiųjų kietųjų dalelių (KD10) – 19.77 ir smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis ore (KD2,5), net 6.11 mikrogramų.
Tačiau užfiksuotas vidutinis Azoto dioksido (NO2) kiekis, 110.68 mikrogramų.
Azoto dioksidas yra rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujos. Azoto junginiai yra visų degimo procesų produktas, tačiau daugiausia į atmosferą jų patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose. Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Be to, azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.
Prie nesmagių kvapų prisideda ir silpnas ar jokio vėjo, mat šiuo metu Kaune vyrauja 2-5 metrų per sekundę vėjas, todėl smogas greit neišsisklaido.
Padidėjus oro taršai gyventojams patariama:
riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke;
vaikams neorganizuoti kūno kultūros pratybų lauke;
mankštintis uždarose patalpose ar vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių;
neatidarinėti orlaidžių, langų;
sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
