Dalis nepriklausomų Kauno šilumos gamintojų sako nebegalintys išgyventi. Jų teigimu, tai lemia reguliavimo spragos ir didžiulė konkurencija. Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę turėtų pasiūlyti, kaip spręsti problemą. Tarp siūlymų – šilumos aukcionų tvarkos keitimas.
Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad mieste šilumos gamybos situacija yra netipiška.
„Kaune susiklosčiusi tokia keista situacija, aišku, ji gal kol kas labai palanki vartotojams, tai yra, gyventojams, bet visiškai į „ožio ragą“ suvarys visus gamintojus, išskyrus turbūt du – „Kauno energiją“ ir „Fortum“ (dabar „Gren“ kogeneracinė jėgainė – BNS), kurie galiausiai kitiems „išmirus“ tiesiog paskui jau dalinsis rinką savais metodais“, – praėjusią savaitę komitete kalbėjo A. Kupčinskas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad šilumos gamybos rinka vystėsi chaotiškai – pavyzdžiui, Kaune yra gamintojų perteklius, o Vilniuje trūksta pajėgumų.
Anot I. Žilienės, Šilumos taryboje prie Energetikos ministerijos svarstytos dvi alternatyvos, kaip spręsti Kauno šilumos gamintojų problemas.
„Ką mes svarstėme Šilumos taryboje – buvo dvi alternatyvos, kaip būtų galima pagerinti šilumos aukcionų tvarką, ją patobulinti, tai viena alternatyva – sandbox’ai (bandomoji aplinka), kita alternatyva – pakeisti VERT tvirtinamą šilumos supirkimo tvarką“, – sakė I. Žilienė.
Pasak jos, jeigu artimiausiu metu neliktų dalies šilumos gamybos įrenginių, vėliau jų trūktų ir konkurencija suprastėtų: „Turėtume panašiai kaip Vilniuje tikriausiai situaciją“.
VERT narys Donatas Jasas teigė, kad vertinant siūlymus dėl Kauno, reikia įvertinti ir jų poveikį Lietuvos mastu, nes „taip galbūt išgelbėsime Kauną, bet galbūt pablogės situacija Klaipėdoje arba Vilniuje“. Jis pažymėjo, kad konkurencijai reikalingas perteklius, kitaip bus tik „rinkos pasidalijimas“.
D. Jasas teigė, kad reguliuotojui reikia šiek tiek daugiau laiko, norint šalies mastu pritaikyti siūlymus. Tačiau ir išskirtinių sąlygų taikymas Kaune užimtų laiko.
„Jeigu apie tą išimtį kalbame, kad Kaune taikyti išskirtines sąlygas, tai geriausiu atveju, įpusėjus šildymo sezonui išeitume į viešą konsultaciją su dokumentų projektais. Žinoma, dar diskusijos su rinkos dalyviais, tada priėmimo stadija, tai netikiu, kad įvyktų anksčiau negu šildymo sezono pabaiga“, – sakė D. Jasas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad šią savaitę komitetas pateiks siūlymą ir bus laukiama spartesnių sprendimų.
„Noriu pasakyti VERT’ui, kad, mano manymu, komitetas tikrai pritars tokiam sprendimui, kuris nelauks jau nutirpusio sniego, bet norėsime problemų sprendimo dar šiemet“, – sakė K. Starkevičius.
Šilumos gamintojos „Ekopartneris“ vadovas Romualdas Rutka sako, kad Kaune šilumos kainos neadekvačiai mažos, ir nors jomis džiaugiasi vartotojai, bendrovė dėl to negali dirbti tvariai.
Pasak jo, reguliuojami nepriklausomi gamintojai net nepasiekia patvirtinto reguliuojamų pajamų lygio.
„Neišgalime surinkti to būtino krepšelio, kuris leistų bendrovei išsilaikyti. Mes esame reguliuojami, VERT yra mums patvirtinęs ir kainą, ir tą vadinamą krepšelį, tai mes toli gražu nesame surinkę praktiškai niekada to krepšelio“, – praėjusią savaitę komitete kalbėjo R. Rutka.
Anot jo, šilumos gamintojai mieste konkuruoja įvairiai: vieni gauna pajamų ne tik iš šilumos, bet ir elektros, kiti, deginantys atliekas, – iš vadinamojo vartų mokesčio.
„Pasižiūrėjus į visas bendroves, kurios dalyvauja rinkoje, matosi, kad 2020 metais rezultatai yra teigiami tik elektrinėse, kurios gauna pajamas iš elektros, ir visos katilinės iš esmės dirba ant kritinės ribos“, – sakė jis.
