Kryžminė ugnis nupjautų akmenų kvadrate: lygina su Lukašenkos režimu ir Čiurlionio niokojimu

R. Tenio nuotr.

Penktadienio rytą gausus žurnalistų ir aktyvių kauniečių būrys susirinko Rotušės aikštėje, kur pristatytas nulygintas tarpukario grindinys, kokiu savivaldybė nori išgrįsti visą Vilniaus gatvę. Prie pavyzdinio plotelio įvyko nemenkas nuomonių susidūrimas dėl tokio sprendimo korektiškumo saugomos dangos atžvilgiu. „Akmenų brolija“ pavadintų žinomų Kauno aktyvistų grupelė prilygino valdžios ketinimus žiauriam paveldo naikinimui, tuo metu savivaldybė teigia, kad toks rekonstrukcijos sprendinys reikalingas patogiam gyventojų judėjimui.

Pasitelkė stiprius vizualinius ženklus

Aplink nedidelį nupjautais akmenimis išgrįstą gatvės plotą Rotušės aikštėje šiandien kunkuliavo nuomonių katilas. Savivaldybės atstovai tikino nedarantys jokio nusižengimo, o rangovai aiškino, kad nenupjovus akmenų, lygiai ir patvariai išgrįsti gatvės neįmanoma. Valdžia pakvietė ir neįgaliųjų, parėmusių poziciją, kad visa Vilniaus gatvė turi būti lygi, idant patogu ja būtų naudotis žmonėms vežimėliuose, tėvams su mažais vaikais.

Tuo metu architektas Linas Tuleikis Kauno valdžios metodus lygino su autoritariniu Aliaksandro Lukašenkos režimu, kai neįgalieji esą naudojami kaip įrankis daryti spaudimui prieš paveldą saugančius kauniečius, ir kaltino nusižengimais sąžinei. Jam antrino kolega Audrys Karalius, raginęs ratuotų miestiečių susisiekimui ieškoti akmens visiškai neliečiančių sprendinių, kaip mediniai takeliai.

Šančiškiai paruošė vaizdingą plakatą su vartotojiškos visuomenės simboliu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų fone – Senamiestyje savivaldybės matuojamas remontas iliustruotas lietuvių tapybos ir muzikos genijaus kūrinių šlifavimo metafora. Čia galima priminti, kad tašytų akmenų grindinys su šonuose esančiais bortais pripažintas vertingąja Vilniaus gatvės savybe.

Savivaldybė mano daranti teisingai

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis susirinkusiems sakė, kad sėkmingai vykdomas vietos gyventojams duotas įsipareigojimas sudaryti sąlygas kol kas naudotis gatve be akmens ir be šaligatvių.

Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbai

„Iki Kalėdų visa Vilniaus gatvė nuo Rotušės aikštės iki Laisvės alėjos bus praeinama. Kol kas viskas einasi pagal planą. Taip, turime vieną neišspręstą klausimą, dėl to čia ir esame susirinkę. Tikrai nedarome kažkokių nusikaltimų žmonijai, pasauliu, paveldui, sąžinei, kaip sako keli visuomene prisistatę asmenys. Čia šiandien pateikiamas pavyzdys, kas numatyta projekte, kuris yra įvertintas ekspertų, gauti visi leidimai“, – kalbėjo A. Pakalniškis.

Sulaukus atgarsio, savivaldybė esą išanalizavo Vakarų, Pietų Europos valstybes. Anot A. Pakalniškio, neišradinėjamas dviratis – toks akmens pritaikymas paplitęs visose išsivysčiusiose šalyse.

„Manome, kad elgiamės teisingai. Akmuo turi sferinį paviršių ir kaip lygiai jį besuklotum, vis tiek tas nelygumas išlieka ir ypač mažesniais ratais judėti nepatogu. Norime parodyti, kaip viskas atrodytų ir norėsime išgirsti kauniečių nuomonę“, – bandomąjį plotelį, kurį įvertinti gali kiekvienas, pristatė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Konkurse nebūtų dalyvavę

Rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas, paėmęs vieną neapdorotų Vilniaus gatvės akmenų į rankas, dėstė, kad šie nuskelti kaip kūgiai, o jų apačia yra smaila.

„Moteriškės ypač supranta, kad jei su aukštakulniais atsistosi ant smėlio krūvos, susmegsi. Jeigu atsistosi su sportbačiu, jis laikysis. Stabilumui yra reikalinga padidinti lietimosi plotą ir sumažinti apkrovą. Senovėje, čia važinėjus arklių traukiamam transportui, apkrova vienam akmeniui buvo palygint maža, ir jis laikė. Tačiau dabar užvažiavus automobiliui, sunkvežimiui, akmuo paspaudžiamas sminga gilyn ir kažkiek pasėda, o pasėsdamas spaudžia šonus ir kitą akmenį kilsteli į viršų. Tas pats vyksta šąlant. Tokios formos akmuo niekad nebus stabilus“, – tikino J. Kriaučiūnas.

Jis pridėjo, kad jeigu rekonstrukcijos konkurse būtų sąlyga, jog akmuo lieka toks koks buvo, konkurse „Autokausta“ būtų nedalyvavusi, nes kaip inžinieriai negalėtų užtikrinti gatvės stabilumo ir ilgaamžiškumo. Dėl to projekte priimtas, anot J. Kriaučiūno, patvirtintas sprendimas nupjauti apatinę smailumą iki didesnio ploto, šitaip sumažinant spaudimą į žemę, o grindinį padarant ilgaamžį ir patvarų.

„Vaizdas nenukenčia, materija lieka ta pati, viršus lygus, apkrovos sąlygos pagerėja. (Gražu kaip „Akropolyje“, – įsiterpė A. Karalius). Jeigu bus nurodyta nešlifuoti akmenų, bus priimtas kitas sprendimas, gal akmenis paliks saugoti ateities kartoms, o čia bus dedamas naujas akmuo“, – kalbėjo „Autokaustos“ direktorius.

Kauniečius kviečia pasisakyti

Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius informavo, kad sugalvota padaryti gyventojų apklausą: „Čia yra stendas, kuriame pateikti pavyzdžiai iš Vakarų Europos šalių, apie kuriuos užsiminė A. Pakalniškis. Yra nuotraukos, paminėti miestai, šalys, taip pat – interneto adresas, kuriuo šiandien startuos apklausa. Apie mėnesį rinksime kauniečių nuomones ir sieksime sužinoti daugumos poziciją. Ar norime šio paveldo visiškai nekeisti ir daryti taip, kad Vilniaus gatvė būtų praeinama vieniems, bet ne kitiems.“

Apklausa lemiamos galios techniniams rekonstrukcijos sprendiniams, tiesa, neturės – ji skirta tik sužinoti aktyvių kauniečių nuomonę. Balsuoti galima Kauno savivaldybės portale.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, jeigu Vilniaus gatvės grindinys būtų išlikęs autentiškas iš Vytauto, LDK laikų, ši diskusija išvis nevyktų, tačiau gatvė nebuvo išgrįsta akmeniniu grindiniu iki pat XIX a. pab.

„Caro laikais ji buvo išgrįsta bruku – netašytais lauko akmenimis. Tarpukariu jis buvo keičiamas – dedamas tokio tipo grindinys. Sovietmečiu jį užasfaltavo, dalį išardė. 1985 metais vėl vežė akmenis iš kitų Kauno vietų“, – istorinius Vilniaus gatvės vingius brėžė S. Rimas.

Ginčą sprendžia teisme

Tuo metu Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus manymu, šlifuoti tarpukariu sudėtų, sovietmečiu dalinai išardytų, užasfaltuotų, o per 1985-ųjų rekonstrukciją atkurtų akmenų jokiu būdu negalima. Pradėjus darbus, savivaldybė gavo raštą iš KPD su nurodymu sustabdyti akmens pjovimą – savo ruožtu, savivaldybė šį nurodymą apskundė teismui.

„Ilgą laiką, gal pusantrų metų vyko pokalbiai, kaip Vilniaus gatvės grindinį reikėtų išsaugoti darant kuo mažiau intervencijos. Savivaldybė, jos administracija, pasirinko kitą kelią. Vietoje to, kad pabaigtų derybas išsaugant kuo daugiau autentiškumo, jie apskundė KPD Kauno skyriaus nurodymą nepjaustyti šio akmens“, – portalui „Delfi“ sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.

Jis patikslino, kad institucija, nenorėdama stabdyti Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbų, suderino kitus etapus, tokius, kaip vamzdynų keitimas, tačiau neleido pjaustyti istorinio grindinio, kuris yra Kauno senamiesčio vertingoji savybė.

Pasak savivaldybės, 830 metrų ilgio Vilniaus gatvė bus sutvarkyta iš pagrindų, kad ateityje ilgus dešimtmečius čia nebereikėtų atlikti jokių kasinėjimo darbų. Taip pat planuojama atnaujinti šviestuvus, suoliukus ir kitus mažosios architektūros elementus.

Vilniaus gatvės kapitalinį remontą numatyta baigti iki kitų metų vasaros. Darbų vertė – 4,6 mln. eurų.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA