Aptarnauti tik klientus, turinčius „gpasą”, iki pirmadienio pasirinko 834 įmonės – per savaitę jų skaičius išaugo maždaug 80. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad didžioji dalis – 642 įmonės – dirba maitinimo sektoriuje. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais aptars, kaip bus naudojamas „gpasas” po rugsėjo 13-osios.
54 bendrovės teikia apgyvendinimo, 43 – grožio paslaugas, 25 organizuoja renginius, šventes, muges ir festivalius, 22 prekiauja ne maisto produktais, 16 užsiima laisvalaikio veiklomis, o dar 32 vykdo kitą veiklą.
Didžioji dalis tokių įmonių – 408 – veikia Vilniuje, 94 – Kaune, 46 – Klaipėdoje, 25 – Panevėžyje, 23 – Šiauliuose, po 16 – Druskininkuose ir Trakų rajone, 14 – Neringoje, 166 – kitose savivaldybėse.
Įmonės nuo rugpjūčio 16 dienos gali pasirinkti, ar aptarnauti tik klientus, turinčius „gpasą”, nelaukiant rugsėjo 13 dienos, kuomet šis reikalavimas taps privalomas.
Aptarnauti tik „gpasą” turinčius klientus nusprendę verslai apie tai privalo pranešti NVSC.
Aptars „gpaso” naudojimą
„Bus kalbama apie visas ribojimo priemones nuo 13 dienos ir jų įgyvendinimą. Kalbėsis apie galimybių paso naudojimą, testavimus ir kitus su tuo susijusius dalykus“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Pasak jos, susitikime taip pat dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog darbuotojams vis dar kyla daug neaiškumų dėl privalomo testavimo, jie skundžiasi, jog neretai darbdaviai nurodo apmokėti už testą.
„Kyla begalybė nesusipratimų, tvarka visiškai neaiški, kaip tą vykdyti. Pagal nustatymą tvarką privalomi sveikatos tikrinimai atliekami darbo metu arba sugaištas laikas įskaičiuojamas į darbo laiką. (…) Yra nusistovėjusi tvarka ir ja reikia vadovautis, bet šiandien niekas ja nesivadovauja. Šiandien darbuotojai testuojasi savo laisvalaikio metu, darbdaviai reikalauja susimokėti už testus, kai kurie reikalauja atnešti galimybių pasus“, – BNS sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, testuotis privalantiems darbuotojams, be to, sunku užsiregistruoti nemokamam testui.
„Jau kelis signalus turėjome apie tai, kad yra pasakoma, jog galima bus registruotis tik po rugsėjo 13 dienos. Tai reiškia, kad darbuotojai negali pasiruošti šitai dienai. Dar atėjo signalų, kad šeimos gydytojai neturi algoritmo, kaip žymėti sistemoje tuos žmones, kuriems yra kontraindikacijos skiepams, tai irgi yra neaiškumų“, – sakė I. Ruginienė.
„Neraminanti žinia apie nedarbingumo neapmokėjimą, jei susergi COVID-19 ir esi neskiepytas. Tai kelia daug klausimų dėl sveikatos draudimo, mokesčių mokėjimo tikslingumo“, – pridūrė ji.
Profesinių sąjungų konfederacija ne kartą kritikavo planus leisti nušalinti darbuotoją nuo pareigų, jei jis atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių ir negali dirbti nuotoliniu būdu.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, jog pagrindinis darbdavių keliamas klausimas – kaip pasikeis situacija įmonėse po rugsėjo 13 dienos, kai darbdaviai turės prievolę užtikrinti saugią aplinką nuo viruso – testavimą, darbuotojų skiepijimąsi.
„Labai daug neaiškumų, kokie sektoriai bus įtraukti į visą sistemą, kyla daug klausimų, kieno sąskaita testavimas, ar visgi darbuotojų, ar darbdavių. Kaip užtikrinti, jeigu žmogus nepasiskiepijęs, bet kad galėtų testuotis, ar jis turės galimybę, nes šiandien matome komplikuotą galimybę“, – BNS sakė D. Arlauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog dalis įmonių vis dar nežino apie artėjančius pokyčius.
Be to, darbdaviai norėtų, kad jiems būtų suteikta teisė prašyti darbuotojų patvirtinti, jog jie yra pasiskiepiję arba neserga koronavirusu ar kita infekcine liga bei nuolat testuojasi. Tuo metu profesinės sąjungos abejoja, ar reikia aiškintis tokius darbuotojus.
Be to, Vyriausybė yra įpareigojusi privalomai profilaktiškai testuotis dėl koronaviruso nepersirgusius ar nepaskiepytus gamybos įmonių darbuotojus. Tokia prievolė įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.
Nuo liepos pabaigos testavimas privalomas krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros, maitinimo įstaigų darbuotojams. Jiems tikrintis reikia ne dažniau kaip kas septynias ir ne rečiau kaip kas dešimt dienų.
Nuo rugsėjo 13-osios taip pat didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą.
