Lietuvos profesinės sąjungos šiuo metu sulaukia mažiau darbuotojų skundų dėl darbdavių spaudimo skiepytis ir grasinimų atleisti. Tačiau darbuotojų atstovai nerimauja, kas laukia po rugsėjo 13 dienos, kai šalyje įsigalios nauji ribojimai. Anot jų, po šios datos gali padaugėti skundų ir atleidimų.
Netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.
Visa tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė. Pritarus Seimui ir prezidentui, nauji reikalavimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 d.
Nors nauji teisės aktai dar net nesvarstyti, tačiau profsąjungos sulaukia skundų iš darbuotojų dėl darbdavių spaudimo skiepytis. Kitu atveju gresia atleidimas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kol kas nefiksuoja tokių situacijų, kad nesiskiepiję ir nesutinkantys testuotis darbuotojai būtų atleidžiami. Sulaukiama paklausimų konsultacijoms, bet taip pat nedaug, Delfi sako VDI atstovai.
Pasitaikė darbuotojų nušalinimų
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė Delfi pasakoja žinanti darbuotojų nušalinimo, bet ne atleidimų, atvejų transporto sektoriuje. Jos nuomone, po rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, skundų ir atleidimų gali padaugėti.
„Kol kas masinių spaudimų nebuvo. Pasitaikė tokių psichologinių spaudimų, kurių niekas nemato, iš žemesnės grandies vadovų: „Skiepykitės, nes atleisim, nušalinsim“. Toks spaudimas daromas žmonėms, bet tai nėra oficialu, visa tai žmogus turi gauti raštu.
Dabar nėra jokio rimto pagrindo imtis tokių priemonių, dar įstatymų pakeitimai neįsigaliojo, bet manau, kad nuo rugsėjo 13 d. gali padaugėti skundų“, – sako ji.
„Kalbėjau su darbdaviais, yra įvairių nuomonių. Tie, kurie neturi darbuotojų, nevers. Pavyzdžiui, prekybos tinkluose sandėlininkai, kur tik vienas kitas dirba, nėra kontakto su žmonėmis, darbdaviai atsižvelgia, kad tai nėra svarbu (skiepai – Delfi), tai ten nebus nušalintų darbuotojų, nors jie ir nepasiskiepiję. Bet jau yra tokių nušalintų darbuotojų, kreipėmės į Darbo ginčų komisiją ir matysime, kokia bus praktika, kaip pavyks problemą išspręsti“, – pasakoja K. Krupavičienė.
Profsąjunga darbuotojus informuoja, kad darbdaviui pradėjus gąsdinti atleidimu, jis tai turi patvirtinti dokumentu, kuriame nurodyta atleidimo priežastis.
„Darbo kodekse nėra tokio straipsnio, kad gali būti atleistas dėl to, kad nepasiskiepijo. Darbuotojas gali būti atleistas, kai nėra jo kaltės. Tada turi būti išmokėta išeitinė išmoka. O darbdaviai Trišalėje taryboje atėjo su pasiūlymu – darbuotojas nušalintas, jei jis nepasiskiepija, tada po trijų mėnesių ir atleistas iš darbo, ir darbdavys nemokės išeitinės išmokos. Mes su tuo kategoriškai nesutinkame, žmonėms negalima daryti spaudimo“, – pažymi ji.
Jos nuomone, spaudimas darbuotojams skiepytis ir dėl to kilusi panika yra perdėta.
„Pažiūrėkime į statistiką: daugiau nei pusantro milijono žmonių pasiskiepijusių, valstybės sektoriuje – 80-90 proc., tai nėra taip blogai. Tai gal nepanikuokime ir nekelkime bangų?
Jei reikalingi testavimai, kurie bus greičiausiai reikalingi jautriose srityse, tokiose kaip viešasis maitinimas, kur yra didelis kontaktas su žmonėmis, tai spaudimas darbuotojams skiepytis yra perdėtas. Vis tiek bus testuojami ir skiepyti ir neskiepyti“, – svarsto pašnekovė.
Darbdaviams siūlo kalbėtis su darbuotojais
K. Krupavičienė akcentuoja, kad profsąjunga jokiu būdu nėra prieš skiepus, tačiau esą reikia rasti tinkamų priemonių.
„Pati asmeniškai ir mūsų kolektyvas yra pasiskiepijęs. Turime stiprią medikų profsąjungą, socialinių darbuotojų profsąjungą, kuriose didžioji dauguma yra pasiskiepiję. Buvo tokių atvejų, kai darbuotojai pasakė bijantys skiepytis dėl savo sveikatos, nes turi tam tikrų problemų. Esu gavusi tokių ultimatumų, kad „jeigu mums nepadėsite – mes išeisime iš profsąjungos“. Todėl ir kviečiu rasti tinkamą sprendimą.
Žmonės gauna labai daug neigiamos informacijos apie skiepus, jei ją pakeisime teigiama, tai padės. Darbdaviai turėtų normaliai kalbėtis su darbuotojais. Jei jie be jokio spaudimo kalbėtų, kad jiems svarbu išgyventi, dirba su klientais, visi darbuotojai reikalingi. Tada gali suskaičiuoti, kiek kainuoja testai ir pateikti: „Išleisime tiek pinigų testams, ar geriau padidiname algas?“ Tikrai tikiu, kad su kolektyvais galima rasti sprendimų, jeigu nėra jokio spaudimo“, – siūlo profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė.
Vairuotojų atstovas: darbdavys gali atleisti už pravaikštas
Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ vadovas Gintaras Čiužas, atstovaujantis apie 2000 narių, teigia, kad tarp jų atleidimų dar nebuvo, tačiau girdėjo kalbų dėl nušalinimo nuo darbo. Jis pateikė ir narių apklausos rezultatus: 30 proc. palaiko skiepus, kita dalis – ne.
„Nusiskundimų nėra, tik vyksta konsultacijos telefonu, kaip tokiu atveju elgtis, jei vairuotojas neis į darbą. Jį tada nušalins, bet kiek jis laiko gali būti pašalintas? Darbdavys gali už pravaikštas atleisti. Darbdaviai kalbėjo, kad laikosi įstatymų ir nenori sulaukti baudų. (…) Darbdavys negali išleisti dirbti be skiepo arba testo. Žmonės laukia rugsėjo 13 dienos, jeigu bus griežti reikalavimai, sako, kad išeis iš darbo. Daugiau kalbame apie trečiųjų šalių darbuotojus, kurie sudaro apie 80 proc. sektoriaus. Tokios kalbos, bet iki šiol dar dirba kol kas“, – atkreipia dėmesį jis.
Pašnekovas svarsto, kad po minėtos datos gali padaugėti skundų ir atleidimų.
„Vairuotojai iš darbdavių gauna atsiliepimų, kad bus mokamas testavimas, kaskart testuotis jiems bus per brangu. Kol kas darbdavys apmoka tose įmonėse, su kuriomis dirbame. Kai nutrauks, darbuotojai kalba, kad jiems testai bus per brangūs. Jeigu žmogus nenorės vakcinuotis ar testuotis, jis neis į darbą, tai jį darbdavys atleis už pravaikštas“, – komentuoja G. Čiužas.
Anot jo, COVID-19 testus turėtų kompensuoti ir Vyriausybė, ir darbdavys: „Dabar ir taip vairuotojų trūksta, o jų dar išeis, manau, darbdaviai patys pradės apmokėti testavimą. Nežinau, kaip bus, dar pats abejoju.“
K. Krupavičienė antrina, kad testavimo išlaidomis turėtų pasirūpinti darbdavys ir Vyriausybė: „Darbdavys atsakingas už saugias darbo sąlygas. Aš ieškočiau kompromiso – valstybė skiria daug pinigų įvairioms priemonėms, kodėl tuomet negali skirti padengti dalį testavimo išlaidų?“
Tolimųjų reisų darbuotojų atstovas užsimena, kad pasigirsta kalbų, jog kai kurios Europos šalys neįsileis vairuotojų, neturinčių vadinamojo Žaliojo paso, kuris yra įrodymas, jog darbuotojas yra pasiskiepijęs, prasirgęs arba turi neigiamą testo atsakymą.
Prekybos centrų darbuotojai skundėsi prieš mėnesį
Profesinės sąjungos „Prekybos Centrų Darbuotojų Lyga“ pirmininkas Edgaras Marcinkus taip pat Delfi pasakoja, kad šiuo metu skundų iš darbuotojų nėra. Tačiau visai kitokia situacija buvo prieš mėnesį, kai buvo priimtas sprendimas dėl privalomojo testavimosi arba skiepyjimosi.
„Darbuotojai skambindavo, rašydavo ir klausdavo, kokiais teisės aktais remiantis taip galima daryti. Darbdaviai jiems siūlė skiepytis, antraip atleis iš darbo. Pradžioje darbuotojai patyrė šoką, nežinojo visų teisės aktų. Dabar sulaukiame mažiau užklausų, nes darbuotojai išsiaiškino situaciją ir teises. Bet ar tokių atvejų sumažėjo – negaliu pasakyti.
Tuo metu (prieš mėnesį – Delfi) susisiekiau su prekybos centrų atstove Rūta Vainiene, ji patikino, kad darbdaviai to formaliai nereikalauja ir negali taip daryti, o kas vyksta kiekvienoje parduotuvėje tarp vadovo ir darbuotojų – sunkiau sureguliuoti“, – komentuoja E. Marcinkus.
„Tačiau faktas, kad dalis darbuotojų dėl spaudimo ir nenorėdami prarasti savo pragyvenimo šaltinio net nenorėdami pasiskiepijo. Tas pats vyko ir kitose srityse. Gal todėl tų nusiskundimų sumažėjo“, – svarsto jis.
Jo įsivaizdavimu, nuo rugsėjo 13 d. galimai išaugs darbuotojų skundų skaičius. Pašnekovo teigimu, ši problema paplitusi tarp visų prekybos tinklų, tiek mažesnių, tiek ir didžiųjų.
Vyriausybė rengia naujas priemones
Ekstremalios situacijos dokumente rašoma, kad Galimybių paso reguliavimas neapima dalies kontaktinių veiklų, todėl papildomai Vyriausybė sieks įgyvendinti kitas priemones aptartiems tikslams pasiekti. Šios priemonės bus įgyvendinamos lygiagrečiai:
– darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis;
– tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privaloma, (išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių), kartu sudarant teisines prielaidas darbdaviams spręsti dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi;
– ligos išmokos nemokamos asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
