Socialiniuose tinkluose liejasi darbuotojų pyktis, esą darbdaviai juos „verčia“ skiepytis, nušalina nuo darbo – sudarinėjami „blogųjų“ įmonių sąrašai, grasinama teismais. Tokia reakcija kilusi dėl darbdavių reikalavimų pateikti privalomą neigiamą „COVID-19“ testą – be jo darbuotojai išties nušalinami nuo darbo, jiems nemokamas atlyginimas, o ir nedarbo išmokos nepriklauso. Vien „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo 15 tokių darbuotojų. Darbo teisės ekspertas norintiems bylinėtis nieko gero nežada – darbdaviai teisūs.
Jau šiuo metu tarp darbdavių ir darbuotojų kyla įtampos dėl privalomo testavimo nuo COVID-19 tam tikrose veiklos, o Vyriausybėje svarstoma apskritai leisti darbdaviams nušalinti nesiskiepijančius ir nesitestuojančius darbuotojus.
Įmonės vienos po kitų informavo darbuotojus, kad jie turi pateikti arba įrodymus, kad yra paskiepyti, persirgę nuo COVID-19, arba pateikti neigiamą testą, atliekamą kas 7-10 dienų. Darbuotojų prašoma pasirašyti po įspėjimais – nepateikę testo jie be atlygio bus nušalinti.
Socialiniame tinkle „Facebook” darbdaviais nepatenkinti neskiepytieji telkiasi ir nusprendė savaip pamokyti įmones – kilo iniciatyva vesti „gėdos lentą“. Grupėje „Mes prieš priverstinę vakcinaciją“ skaičiuojami darbdaviai, kurie esą „verčia skiepytis, kitu atveju grasina nušalinti nuo darbo“, čia darbuotojai kurstomi ir bylinėtis. Aiškių atrankos kriterijų, kaip grupėje atrenkama ir tikrinama informacija apie darbdavius, nėra pateikta – panašu, kad pakanka pasiskųsti moderatoriams.
Tarp įvardijamų keliolikos darbdavių yra ir itin didelių įmonių, pvz., „Lietuvos geležinkeliai“, „Vilniaus paukštynas“, „Intersurgical“, Vilniaus oro uostas ar kitos. Besipriešinantieji skiepams dėkoja įmonėms, kurios esą „neverčia“ skiepytis.
Darbdaviai darbuotojus tikrai skatina skiepytis ir sudaro tam reikiamas sąlygas – apie prievartą nėra ir kalbos, patikina „Delfi“ kalbintos įmonės. Jis privalo reikalavimų laikytis – jei darbuotojai neturi neigiamo testo, o yra neskiepyti, nepersirgę, jie darbe pasirodyti negali, kaip apibrėžė Vyriausybė.
Vien „Lietuvos geležinkelių“ grupėje 15 darbuotojų buvo nušalinti, nes testuotis nesutiko, apie nušalinimus užsimena ir prekybininkai.
Advokatų kontoros „ILaw Lextal“ partneris Vilius Mačiulaitis šaldo tų asmenų, kurių pasaulėžiūra neleidžia testuotis ar skiepytis, norą bylinėtis – darbdaviai teisūs, nes vykdo įstatymus, jei tai neperžengia darbo etikos ribų. O skatinti skiepytis – sveikintina praktika.
„Darbdaviai privalo užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas visiems darbuotojams“, – paaiškina V. Mačiulaitis.
Tuo metu Užimtumo tarnyba patikino, kad išmokos tokiems darbuotojams negali būti skiriamos, kol darbo sutartys tebegalioja.
„Tie, kurie yra nušalinami nuo darbo, išmokų tikėtis neturėtų, nes į jas gali pretenduoti tik Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys“, – paaiškino tarnyba.
Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą privaloma testuoti įvairių sektorių darbuotojus, kurie nėra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga, yra numatytas privalomas periodinis testavimas.
15 geležinkeliečių buvo nušalinti
„Lietuvos geležinkelių“ grupės atstovas Tomas Digaitis informavo, kad iki penktadienio 15 darbuotojų teko nušalinti nuo darbo dėl to, kad šie nesutiko testuotis.
„Visoje „Lietuvos geležinkelių“ grupėje yra 70 proc. pasiskiepijusių žmonių, o su imunitetu yra 80 proc. yra žmonių. Vadinasi, pasiskiepyti dar liko apie 1000 žmonių. Ir mes tą labai skatiname, naudojamės ir skiepobuso paslaugomis, ir kitomis priemonėmis, suteikdami skiepadienį, jei tai yra reikalinga. Tarp mūsų darbuotojų yra nedidelė dalis žmonių, kurie vengia skiepytis, ir dar mažesnė dalis žmonių, kurie vengia ir testuotis“, – apžvelgia T. Digaitis.
Jis pabrėžė, kad grupė sudaro galimybes testuotis ne tik nemokamuose valstybės punktuose, bet, tam tikroms pareigybėms padengiamos ir privačios testavimo išlaidos.
„Bet jau turėjome šiai dienai 15 darbuotojų, kuriuos teko nušalinti nuo darbo. Tai yra žmonės, kurie atsisako skiepo, taip pat atsisako testuotis. Priemonės, kurias mes vykdome, žodis į žodį atitinka operacijų vadovo nurodymus, mes nuo savęs nieko nepridedame ir nieko neatimame“, – sako T. Digaitis.
Jis paaiškino, kad atvejai yra pavieniai – nušalinti darbuotojai tarpusavyje nėra susiję, dirba skirtingose vietovėse, skirtingos ir jų pareigos, konfliktinių situacijų pavyko išvengti. Gali būti, kad daliai darbuotojų nušalinimas bus ilgas.
„Mes neatmetame galimybių, kad jie gali domėtis savo galimybėmis toliau dirbti vadovaujantis jų pasaulėžiūra, kuomet atsisakoma tiek skiepo, tiek testavimo“, – vertino T. Digaitis.
Nutekino darbdavio laišką – arba testas, arba algos nebus
„Utenos prekybos“ darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook” netgi pasidalijo darbdavio elektroninio laiško kopija, su kuriuo darbuotojai turi susipažinti pasirašytinai.
„Informuojame, kad visi UAB Utenos prekyba darbuotojai 2021-08-04 turi savo padalinio vadovui pristatyti galimybių pasą (kas jau turi du skiepus), neigiamą antigeno testą arba gydymo įstaigos patvirtintą pažymą, kad 180 dienų laikotarpiu sirgo COVID-19 liga, vieno skiepo nepakanka! Kitu atveju darbuotojai negalės dirbti, už nedirbtą laiką bus nemokamas darbo užmokestis“, – rašoma laiške, jame darbuotojai kviečiami registruotis testavimuisi.
Bendrovė „Delfi“ patikino, kad vadovaujasi teisės aktais, kuriais siekiama suvaldyti pandemiją – juose šiuo metu numatyta, jog imuniteto neturintys darbuotojai privalomai turi būti testuojami.
„Tiems darbuotojams, kurie nėra paskiepyti arba neturi nustatytu laikotarpiu antikūnų, testavimas pagal Vyriausybės nutarimą yra būtinas. Tokių darbuotojų įmonėje šiai dienai yra likę apie 30 proc. iš beveik 340 įmonėje dirbančių darbuotojų. Darbuotojai atvykdami į darbą turi pristatyti Galimybių pasą, galiojantį antikūnų testą arba neigiamą antigenų testą. Visi darbuotojai yra privalomai tikrinami“, – paaiškino „Utenos prekybos“ direktoriaus patarėja Jurgita Miliauskaitė – Merkienė.
Ji pripažino, kad kyla sunkumų bandant darbuotojams paaiškinti esamą reikalavimą.
„Iššūkių šioje situacijoje kyla, kadangi dalis žmonių nelinkę nei testuotis, nei skiepytis ir apskritai vykdyti Vyriausybės nustatytus reikalavimus pandemijai suvaldyti. Tačiau nors pasipiktinimo iš dalies darbuotojų ir kyla, tačiau reikalavimai vis vien vykdomi. Džiaugiamės, kad didžioji darbuotojų dalis visgi yra socialiai atsakingi ir suprasdami ligos keliamą grėsmę Vyriausybės reikalavimų nekvestionuoja“, – sako įmonės atstovė ir pridūrė, kad nereikėjo nušalinti nei vieno darbuotojo.
Tačiau ji kritiškai įvertino socialiniame tinkle „Facebook” įmonės darbuotojų neatsakingai viešinamą informaciją apie kolegas.
„Įmonė skatina darbuotojus savarankiškai pasirinkti ar jie nori būti pasiskiepiję ar sistemingai darytis antigenų testus. Tačiau įsigaliojus naujajai tvarkai, darbuotojai patys suskubo vakcinuotis. Kadangi įmonė valdo apie 30 mažmeninės prekybos parduotuvių, kurių darbuotojai betarpiškai aptarnauja klientus, į naujuosius Vyriausybės reikalavimus žiūrime itin atsakingai“, – apibendrino J. Miliauskaitė – Merkienė.
Prekyboje nušalinamai – vienetiniai, kai kurie iš darbo išėjo patys
Prekybos tinklai – yra vieni iš didžiausių darbdavių, vertinant pagal darbuotojų skaičius. Čia taip pat privaloma darbuotojus testuoti.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patvirtino, kad nušalintų darbuotojų jau yra, tačiau tai vienetiniai atvejai.
„Mes darbuotojus tiesiog informuojame ir raginame skiepytis – tokia politika. Darbuotojai buvo informuoti apie prievolę testuotis pagal teisės aktus, ir jie turi testuotis. Dėl nušalinimų nuo darbų ir konfliktinių situacijų – jų yra vienetai visoje Lietuvoje. Ir liks turbūt kai kurie žmonės nušalinti, bet jų yra labai nedaug. Kitaip ir neišeina, yra taip, kaip yra“, – apžvelgė D. Ryliškis.
Bendrovės atstovas pridūrė, kad iššūkių dėl testavimo kyla ir dėl to, kad gydymo įstaigos nespėja visų norinčiųjų testuoti – dėl to tenka koreguoti ir darbo grafikus.
„Maximoje“ keli darbuotojai netgi patys paliko darbovietę – nesutiko nei testuotis, nei likti nušalinti.
„Nuolatos kalbamės su savo darbuotojais apie vakcinacijos svarbą ir palaikome kolegas, kurie pasiskiepija nuo COVID-19. Jiems atsidėkodami suteikiame 10 eurų vertės „Eurovaistinės“ dovanų kuponus. Tai yra simbolinė padėka už sąmoningai priimtą sprendimą, kuris ne tik mūsų kolektyve padės užtikrinti saugią darbo aplinką, bet ir visai visuomenei leis greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą“, – pasakoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Iš viso beveik 8,8 tūkst. „Maximos“ darbuotojų jau yra pasiskiepiję pirmąja vakcinos doze – yra parduotuvių, kur pasiskiepijusių dalis siekia beveik 100 proc. Galimą imunitetą nuo COVID-19 jau turi 77 proc. aktyviai dirbančių „Maxima“ darbuotojų.
„Atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo. Kol kas yra tik keli atvejai, kai darbuotojai kategoriškai atsisako testuotis. Keli darbuotojai, dar prieš įsigaliojant šiai Vyriausybės patvirtintai tvarkai, savo noru paliko darbą“, – apgailestavo E. Dapkienė.
Ji patikino, kad darbuotojai testuojami ir tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti nemokamo testo – įmonė savo lėšomis apmoka privačių laboratorijų išlaidas.
„Darbuotojų, kuriems laikantis Vyriausybės numatytos tvarkos privalu reikia testuotis, mažėja. Labai džiaugiamės, kad sparčiai daugėja pasiskiepijusių kolegų“, – sakė E. Dapkienė.
„Lidl Lietuva“ taipogi turi daugiau nei 2500 darbuotojų, tačiau susidūrė su vos keliais pavieniais atvejais, kai darbuotojai testuotis nesutiko, todėl, vadovaujantis vyriausybės nutarimu, teko juos nušalinti nuo darbo, informavo įmonės atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė. Čia imunitetą turi 70-79 proc. darbuotojų.
„Likusi dalis taip pat planuoja skiepytis arba elgsis pagal reikalavimus. Skatiname ir palaikome sprendimą skiepytis, todėl darbuotojams, kurie vyksta skiepytis darbo metu, šį laiką apmokame kaip darbo valandas ir padengiame transporto kelionės išlaidas. Vakciną gavęs darbuotojas taip pat gali pasirinkti ir prekybos tinklo jam paruoštą padėkos dovaną – termo gertuvę, sportinį rankšluostį arba paplūdimio krepšį“, – paaiškino L. Skersytė.
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė patikino, jog tinkle nebuvo atvejų, kad darbuotojas būtų nušalintas dėl to, kad neatliko privalomo testo.
„Mes nieko neverčiame vakcinuotis, nes tai yra visiškai laisvas žmogaus apsisprendimas. Tačiau labai pakankamai aktyviai komunikuojame apie vakcinaciją: turime informacijos iš SAM, esame parengę specialų puslapį darbuotojams, kur jie gali susipažinti, kas yra vakcinos, kokie šalutiniai poveikiai, dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai. Mes bendradarbiaujame aktyviai su savivaldybėmis, mūsų stovėjimo aikštelėse dažnai stovi vadinamieji skiepobusai, kur susirenka žmonės, nebūtinai mūsų darbuotojai, bet ir klientai, pirkėjai, ir pasiskiepija. Bet žmonių tikrai neverčiame“, – sako V. Budrienė.
Ji patvirtino, kad nesklandumų kilo dėl privalomo testavimo.
„Kai kuriems darbuotojams nebuvo paprasta suprasti, kad vis dėlto reikės testuotis. Teko darbuotojams aiškinti, kad čia ne mes įvedėme tokį privalomą testavimą, ne „Palink“ noru tai buvo įvesta, o vis dėlto tai Vyriausybė priėmė tokį teisės aktą. Galiu pasakyti, nepasitenkinimas buvo, kodėl aš turiu testuotis, kad mane čia verčia ir panašiai. Tai tikrai švietėjišką veiklą atlikome“, – sako I. Budrienė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu bendrovėje imunizacijos lygis jau siekia 70-79 proc.
„Žmonės nebuvo nusiteikę prieš vakcinaciją, bet privalomas testavimas paskatino greičiau tą atlikti. Bet yra ir žmonių, kurie pasakė, kad jie nesivakcinuos, jie tik testuosis“, – apibendrino „Iki“ atstovė.
Oro uoste dauguma jau pasiskiepijo
Vilniaus oro uostas taipogi įtrauktas į menamą „gėdos sąrašą“. Tačiau čia – jau ir taip dauguma pasiskiepijusių.
„Visi Lietuvos oro uostai patenka į nutarimą, kuriuo apibrėžta, kad transporto sektoriaus darbuotojai turi testuotis arba būti paskiepyti. Testuotis būtina periodiškai ir tai užtikrina mūsų skyrių vadovai. Apie kažkokį prievartinį veiksmą šiuo atveju tikrai negalime kalbėti, tiesiog yra Vyriausybės nutarimas, būtent dėl testavimo. O dėl vakcinavimosi – tikrai irgi nėra jokios prievartos. Bet testavimas šiam sektoriui yra privalomas“, – paaiškina Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Jis patikina, kad kol kas oro uostuose neteko nušalinti nei vieno darbuotojo dėl to, kad jis nesutiko skiepytis.
„Reikia suprasti, kad teoriškai galėtų būti nušalinami tie darbuotojai, kurie, nesutikę periodiškai testuotis, nebegali atlikti tiesioginių darbo funkcijų. Jei darbuotojai gali savo darbo funkcijas atlikti per nuotolį – jie gali taip daryti“, – sako T. Vasiliauskas.
Jis skaičiuoja, kad apie 90 proc. oro uostų darbuotojų jau ir imunizuoti nuo COVID-19 dėl to, kad pasiskiepijo arba persirgo.
„Mūsų bendra oro uostų pozicija – skatinti darbuotojus skiepytis, ir kaip įmanoma greičiau. Kol kas tą sėkmingai darome“, – pabrėžė atstovas.
Netgi „Sodroje“ kyla iššūkių dėl darbuotojų, kurie nenori testuotis, nors čia imunizuotų darbuotojų dalis jau siekia 80-89 proc., paskiepytų darbuotojų dalis kiek mažesnė.
„Su likusiais intensyviai kalbamės ir tariamės – sprendimams priimti nusimatėme 10 darbo dienų terminą nuo liepos 26 d., kuomet įsigaliojo Vyriausybės sprendimas išplėsti sąrašą sričių, kuriose darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19. Šis laikas taip pat buvo skirtas tam, kad iki šiol nepasiskiepiję darbuotojai spėtų pasiskiepyti arba atlikti testus dėl COVID-19. Tikimės, kad darbuotojai, kurie nepasiskiepijo neturėdami pateisinamų medicininių priežasčių, pasirinks galimybę reguliariai atlikti testus ir nereikės jų nušalinti nuo darbo“, – teigiama institucijos komentare.
Liejasi aistros ir skambina raginimai kreiptis į teismą
Socialiniame tinkle „Facebook” dėl privalomo testavimo ar darbdavių siūlymų skiepytis verda diskusijų audra. Dažnas pasipiktinimų bendras braižas – netaisyklinga lietuvių kalba.
„UAB Busturas verčia testuotis bei šiandien nušalino nuo darbo“, – skundžiasi vienas „Facebook” narys.
„Mažeikių „Maxima“ grasino, kad atleis iš darbo jeigu nepasiskiepysi. Vienos pasiskiepijo, kitos – nepasiskiepijo ir iš darbo nebuvo atleistos. Skirsto žmonės“, – piktinosi kitas narys.
„Intersurgical“ verčia skiepytis – jei nepasiskiepijęs, negausi biuletenio, metinių išmokų, ir panašiai, daro spaudimą, gali net nušalinti nuo darbo. Kas čia per prievarta: mano kūnas, noriu – vakcinuojuos, noriu – ne. Man spręsti, ar padės man skiepas“, – dėstė dar vienas narys.
Panašių reakcijų – dešimtys. Kiti dalyviai skatina „studijuoti savo teises“, kreiptis į teismus.
„Lietuvos Konstitucinis teismas visada gali tuo užsiimti, tegul darbovietė raštiškai tik būna parašiusi, kodėl jus nušalina“, – pamokė viena narė.
Skambėjo ir panašūs pasiūlymai: „Paduok į teismą ir sumokės už visas nušalintas dienas“, „Prašykite raštiško paaiškinimo, su tuo raštu į teismą!“.
Tik „Delfi“ kalbintas teisininkas teigė, kad didelių vilčių nereikėtų turėti.
Čia aktyvios ir įmonės, kurios tikina, kad darbuotojų nevers skiepytis, ir jei reikės – netgi užsidarys.
„Atlaikysime viską ir neatsižadėsime savęs, savo vertybių! Iki rugsėjo 13 d. mūsų su broliu fizinė parduotuvė Prienuose, Vytauto g.15 dirbs, o po to uždarysime! Neskirstysime klientų, nesitestuosime, nesiskiepysime, neparsiduosime! Dirbsime per turimas elektronines parduotuves“, – dėstė viena verslininkė.
„Kaip graudu skaityti, jog žmonės verčiami skiepytis pačiu brutaliausiu būdu. Esu įmonės UAB „Almeida“ vadovė – gerbiu savo darbuotojus ir jokiu būdu nereikalauju jokių skiepų. Pagarba darbdaviui prasideda nuo darbdavio požiūrio į savo kolektyvą“, – rašė viena moteris.
„UAB Verslo gama. Esu darbuotojas, tėtis – direktorius. Sakė, nevers skiepytis darbuotojų. Ir tikrai neversim darytis testų“, – komentuoja kitas iš lankytojų grupėje.
Grupė ketina organizuoti ir protestus prie Seimo.
Teisininkas: darbdaviai privalo vykdyti reikalavimus, kitu atveju nukentėtų patys darbuotojai
Advokatų kontoros „ILaw Lextal“ partneris V. Mačiulaitis patikina, kad darbdaviai šiuo metu, kol nėra priimti nauji siūlymai, negali reikalauti, kad darbuotojai skiepytųsi, tačiau neigiamo COVID-19 testo jie reikalauti privalo.
„Diskusijose painiojamas testavimas su skiepais. Skiepai yra medicininė kategorija, čia visi turi savo nuomones, argumentus – ir gali juos turėti. O testavimas – tai yra ne kas kita kaip sveikatos būklės patikrinimas.
Aš tik norėčiau priminti, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. reikalauja, kad darbdaviai užtikrintų sveikas ir saugias darbo sąlygas visiems darbuotojams. Be to, įstatymai numato darbdaviams netgi pareigą ir tam tikrais atvejais teisę siųsti darbuotoją tikrintis sveikatos. Tai ar ši situacija su testavimu yra kažkokia kitokia, nei kitų sveikatos būklių patikra? Man atrodo kad ne. Bendrąja prasme tai yra ne kas kita, kaip darbuotojo sveikatos būklės patikrinimas ir patvirtinimas, kad jis yra sveikas. Ir šioje vietoje sunkiai rasčiau teisinių argumentų, kodėl darbuotojas galėtų nesitikrinti sveikatos, o darbdavys kažkodėl negalėtų to reikalauti“, – vertina darbo teisės ekspertas.
Paklaustas, ar protestuojantys darbuotojai galėtų ką nors pasiekti bylose, teisininkas abejojo.
„Kaltinimus, kad darbdavys verčia skiepytis galima būtų išversti ir į kitus žodžius – darbdaviai skatina darbuotojus skiepytis ir skatina saugoti savo ir kitų sveikatą. Aišku, kad konteksto nežinome, kaip tas skatinimas atliekamas – čia matyt reikėtų rimtai darbdaviams pagalvoti, kad tai neperžengtų darbinės etikos reikalų, nevirstų kažkokiu mobingu ar diskriminacija, čia rizika išties nemaža. Visuomet atsiras žmonių, kurie skiepytis negali dėl įvairių medicininių ar religinių priežasčių“, – įspėjo teisininkas.
Jis pridūrė ir tai, kad įmonės turi atsargiai tvarkyti duomenis apie darbuotojų sveikatos būklę – tam taikomi griežti reikalavimai.
„Vakcinacija kažkokiu būdu turi būti skatinama, o ne baudžiama, – aš iš teisinės pusės būčiau linkęs laikytis tokios pozicijos. Kiekvieno žmogaus teisės turi būti užtikrintos, ir skatinant tą daryti yra lengviau“, – samprotavo V. Mačiulaitis.
Vertindamas darbuotojams teikiamą informaciją apie prievolę testuotis arba skiepytis, pvz., „Utenos prekybos“ atveju, teisininkas neįžvelgė nieko neleistino.
„Tai viena iš komunikacijos formų – nieko čia baisaus nėra. (…) Darbdavys ragina e. paštuy ir kitais būdais laikytis teisės aktų nuostatų – ne patys darbdaviai tai sugalvojo, jie yra įpareigoti teisės aktų, o organizavimą kažkokiu būdu reikia organizuoti. Jei įstatymų leidėjas nepasiūlo būdo, kaip tą padaryti, darbdaviai sukasi iš padėties taip, kaip išmano. Šiuo atveju irgi reikėtų suprasti – jei darbdavys nesiimtų jokių priemonių, tai jis taptų įstatymo pažeidėju, jam tikriausiai būtų taikomos sankcijos ir tuomet vėl nukentėtų tie patys darbuotojai“, – aiškino teisininkas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
