Toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas nuo pirmadienio yra Kaune. Atidarius intermodalinį terminalą, krovininiai traukiniai čia gali atvažiuoti europinio standarto bėgiais. Tačiau tai tik viena iš projekto „Rail Baltica“ dalių, o jame dar numatomas naujas ilgiausias tiltas Lietuvoje, žalieji tiltai gyvūnams, įspūdingas mazgas Panevėžyje.
Apie visa tai „Delfi“ papasakojo projekto koordinavimui įsteigtos įmonės „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Marius Narmontas.
Modernizuoti esamų nepakanka
„Rail Baltica“, tai – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų. Bendras Talino, Pernu, Rygos centro, Rygos oro uosto, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus keleivių stotis sujungsiančio geležinkelio ilgis – 870 kilometrų, kaina – apie 5,8 mlrd. eurų.
Planuojama, kad nuo 2026 metų krovininiai traukiniai vėže galės važiuoti iki 120 km per valandą greičiu, o keleiviniai – net 249 km/h. Būtent dėl nepakankamo greičio planuojama modernizuoti jau nutiestą geležinkelio atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
M. Narmontas sakė, kad darbai šiuo klausimu atliekami intensyviai.
„Šitoje linijoje padarytas didelis įdirbis rengiant specialųjį planą. Šiuo metu įmonės „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ rengia planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) vystymo alternatyvomis. Išrinkus optimalią alternatyvą bus parengti ją realizuojantys sprendiniai, pagal juos suformuoti tam reikalingi žemės sklypai ir servitutai“, – pasakojo jis.
Pašnekovas nurodė, kad būsimų darbų kaina bus aiški tik užbaigus šias procedūras. Anksčiau skelbta, kad ji gali siekti 600–700 mln. eurų.
„Svarbu paminėti, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės projektinis greitis bus 249 km/h, kokio iki šiol Baltijos šalyse neturėjome, o tokiam greičiui saugiai pasiekti dažniausiai nepakanka modernizuoti esamas geležinkelio vėžes, todėl projektuojamos ir tiesiamos naujos“, – sakė M. Narmontas.
Ilgiausias tiltas
Antrasis „Rail Baltica“ ruožas Lietuvoje yra nuo Kauno iki Ramygalos. Jis yra 78 km ilgio ir sudarytas iš keturių atkarpų: Kaunas–Šveicarija, Šveicarija–Žeimiai, Žeimiai–Šėta ir Šėta–Ramygala.
„Iš tiesų daug dėmesio skiriama tiek visuomenės, tiek institucijų informavimui ir derinimo procesams, tiek specialiojo teritorijų planavimo, tiek statinių projektavimo etapuose. Projektiniai pasiūlymai jau yra suderinti su visuomene trijose atkarpose: Šveicarija–Žeimiai, Žeimiai–Šėta ir Šėta–Ramygala, be to šiame ruože jau yra paskelbti ir statybos rangos darbų pirkimai, kuriuos organizuoja „LTG Infra“, – pasakojo M. Narmontas.
„RB Rail“ atstovas dėstė, kad šiame ruože yra suprojektuotas ir paskelbtas statybos darbų pirkimo antras etapas vienam ilgiausių Baltijos šalių geležinkelio tiltui per Neries upę.
„Jo ilgis bus apie 1510 m, o aukštis – 30 m. Ilgiausias tilto tarpatramis toje vietoje, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų. Naujasis tiltas bus visiškai naujos 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ruožo „Rail Baltica“ dalis tarp Kauno ir Lietuvos – Latvijos sienos. Iki šiol ilgiausias Lietuvos tiltas geležinkeliams driekiasi per Dubysos upės slėnį prie Lyduvėnų, 599 metrų ilgio, o ilgiausias tiltas automobiliams – prie Jurbarko nutiestas virš Nemuno ir siekiantis 494 metrus“, – pasakojo M. Narmontas.
Pašnekovas dar sakė, kad lietuvius turėtų nustebinti ir trys šioje atkarpoje numatyti „žalieji“ tiltai.
„Jų dėka gyvūnai galės saugiai migruoti keliaudami virš geležinkelio. Tai bus pirmieji tokie statiniai Lietuvoje. Gyvūnų praginų ir žaliųjų tiltų tikslios vietos nustatomos atsižvelgiant į gyvūnų migraciją poveikio aplinkai vertinimo bei techninio sprendimų rengimo etapais“, – sakė jis.
Impulsas ekonomikai
Trečiasis, 91 km ruožas, Lietuvoje yra nuo Ramygalos iki Latvijos sienos, jį irgi sudaro keturios atkarpos.
„Projektiniai pasiūlymai yra suderinti su visuomene dvejose atkarpose: Berčiūnai–Joniškėlis ir Joniškėlis–Vaškai. Apie numatomą naujo geležinkelio ruožo projektavimą likusiose atkarpose: Ramygala–Berčiūnai ir Vaškai–Latvija – visuomenę planuojama informuoti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais“, – sakė M. Narmontas.
„RB Rail“ atstovas kalbėjo, kad šio ruožo akcentas yra Panevėžio mazgas.
„Panevėžio regionui „Rail Baltica“ projekte numatomas ypatingai svarbus vaidmuo, nes čia numatoma tarptautinė keleivinė geležinkelio stotis, dviejų lygių (1520 mm / 1435 mm pločio geležinkelio linijų sankirta), prekinių traukinių stotis, intermodalinis terminalas, „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros priežiūros bazė (depas su infrastruktūra).
Tikimasi, kad tokia infrastruktūros koncentracija suteiks stiprų ekonominį impulsą regionui kuriant pridėtinę vertę, kurią turėtų pajusti net ir Šiaulių regionas“, – sakė M. Narmontas.
Pašnekovas pastebėjo, kad „Rail Baltica“ linija šioje atkarpoje kirs tris magistralinius kelius: A8, A9 ir A17, o pasienio ruože planuojamas tarpvalstybinis „Rail Baltica“ geležinkelio tiltas per Mūšos upę.
„Šioje atkarpoje taip pat numatomi keturi žalieji tiltai, – pridūrė M. Narmontas – Kitų metų pradžioje planuojame baigti projektavimo darbus, po kurių bus pradėti vykdyti statybos rangų darbų pirkimai, už kuriuos yra atsakinga „LTG Infra“.“
Išsirinks vietą
Projekte taip pat numatyta atskira atkarpa iki Vilniaus. M. Narmontas sakė, kad šiemet jai bus pasirinkta vieta.
„Yra rengiamas specialusis planas, kuriame yra numatytos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios“, – sakė jis.
M. Narmontas pastebėjo, kad galutinį sprendimą tvirtinant specialiojo plano sprendinius priims Vyriausybė.
„2022 metais, parengus specialųjį planą, bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Šio ruožo projektavimo ir statybos darbus planuojama vykdyti lygiagrečiai vykdant statybos darbus kitose „Rail Baltica“ atkarpose“, – sakė jis.
Anksčiau yra buvę diskusijų apie tai, kad atskiros „Rail Baltica“ atkarpos Lietuvoje reikėtų ir iki Klaipėdos. Tačiau kol kas tai nėra numatyta.
„Kaip yra minėjusi Susisiekimo ministerija, reikia atlikti atskirą galimybių studiją dėl šios atšakos. Bet mes, bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“, rūpinamės „Rail Baltica“ linijos, sujungsiančios Vilnių ir Kauną su kitomis Europos sostinėmis koordinavimo darbais, projektavimu ir pasiruošimu didelio masto statybos darbams. Todėl negalime atsakyti apie tai, kas yra ne mūsų kompetencijos ribose“, – paaiškino M. Narmontas.
Plėtos stotis
M. Narmontas priminė, kad 85 proc. bendrų 5,8 mlrd. eurų investicijų į „Rail Baltica“ finansuoja Europos Sąjunga.
„Šiuo metu yra pasirašytos sutartys už 675 mln. eurų, projektuojama daugiau nei 640 km iš 870 km „Rail Baltica“ geležinkelio linijos“, – progresą apibendrino jis.
„RB Rail“ atstovas sakė, kad šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas didelio masto statybos darbų pasirengimui, įskaitant naujų viešųjų pirkimų skelbimą.
„Vos prieš mėnesį paskelbėme pirmąjį konsoliduotą pagrindinių „Rail Baltica“ linijai reikalingų komponentų pirkimą. Šis viešasis pirkimas apims daugiakanalių latakų, kabelių latakų, šulinių, kabelių kanalų įsigijimą ir kitų medžiagų įsigijimą, kurios reikalingos tiesiant pagrindinę „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Baltijos šalyse.
Dar vienas didelis laimėjimas buvo energetikos posistemio plėtros pradžia kartu su ENE inžinieriumi, kuris darbą pradės atlikdamas keletą techninių ir ekonominių tyrimų, reikalingų pasirengti „Rail Baltica“ linijos elektrifikavimo konkursui. Be to, rangos darbų etape ENE inžinierius veiks kaip FIDIC inžinierius, vykdantis projektavimo ir statybos priežiūros, bandymo ir paleidimo darbus iki pranešimo apie defektus laikotarpio pabaigos.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – trys Baltijos valstybės ir projektų vykdytojai šalyse kuria „Rail Baltica“ statybos strategiją apimančią techninę, eksploatacinę ir finansinę perspektyvas. Susitarimai bus pristatyti „Rail Baltica Global“ forume, kuris numatomas šiemet lapkritį“, – pasakojo jis.
Kalbant apie darbus Estijoje, M. Narmontas perdavė, kad ten jau yra pasirašytos projektavimo sutartys ir vykdomi visos linijos projektavimo darbai.
„Parnu ir Ulemiste tarptautinių stočių, taip pat Muuga ir Parnu krovinių terminalų projektavimas jau yra paskutiniame etape, o statybos konkursus planuojama paskelbti 2021 metų pabaigoje arba 2022 metų pradžioje. Vykdomi septynių viadukų ir septynių gyvūnų perėjų konkursai. Estijoje statybos etapas startavo 2019 metų lapkritį, kada buvo pradėtas statyti pirmasis kelių viadukas ties Saustinomme. Darbai buvo baigti šį pavasarį“, – sakė jis.
Tuo metu Latvijoje Rygos tarptautiniame oro uoste neseniai pradėti „Rail Baltica“ stoties darbai.
„Tai reikšmingas etapas, patvirtinantis „Rail Baltic“ pažangą ir brandą visose trijose Baltijos šalyse. Jau dabar matome, kad „Rail Baltica“ tarptautinės stotys, įskaitant Rygos tarptautiniame oro uoste esančią stotį, sukuria pridėtinę vertę, skatindamos patogaus ir multimodalinio viešojo transporto mazgo įkūrimą ir padėdamos tvirtą pagrindą pritraukti naujų investicijų, kurti naujas partnerystes bei paslaugas.
Be to, neseniai pradėta svarbi studija, kurios tikslas – parengti išsamų rekomendacijų rinkinį, kaip plėtoti septynias „Rail Baltica“ tarptautines stotis – Talino Ulemiste, Parnu, Rygos centrinę, Tarptautinę Rygos oro uosto, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus.
Siekiama, kad jos būtų transformuojančios multimodalinės jungtys, tarnaujančios kaip svarbūs kūrimo varikliai – artimiausioje miesto aplinkoje ir už jo ribų. Galutinės rezultatų ataskaitos laukiama 2021 metų pabaigoje“, – informavo M. Narmontas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
