Prieš beveik pusę metų prekybos tinkle „Lidl“ dirbantis asmuo teigė, kad čia dirbančioms moterims yra sudarytos nesaugios darbo sąlygos, moterims tenka kilnoti gerokai sunkesnes dėžes, nei numato Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Į redakciją kreipėsi dar vienas susirūpinęs kaunietis, kuris užfiksavo sunkias dėžes kraunančią merginą.
„Nuolatos apsipirkinėju „Lidl“ parduotuvėje ir bene kiekvieną kartą vis tenka atkreipti į vieną labai nemalonų faktą ir nesvarbu, kuri tai bebūtų parduotuvė ar kuriame mieste ji bestovėtų. Visiems yra žinoma, kad „Lidl“ visada ir visur giriasi už labai puikias darbuotojams sukurtas darbo sąlygas. Už tai net yra gavę top darbdavio sertifikatus. Nors tikrai nesuprantu kokios tai turėtų būti darbo sąlygos, kad gautum tokį apdovanojimą, bet bendrovės kurios pažeidinėja vietinius teisės aktus vargu ar gautų tokį sertifikatą“, – situaciją pasakoti pradėjo skaitytojas.
Vaizdo medžiagą atsiuntęs skaitytojas atkreipė dėmesį, jog problemos, dėl moterų sveikatą žalojančių darbo sąlygų įvairiose vietose tenka skaityti daug, tačiau skaitytojo teigimu nelabai kas keičiasi, o anot jo ir atlyginimai prekybos sektoriuje nėra patys didžiausi.
„Šiandien apsipirkinėjau vienoje „Lidl“ parduotuvių ir pro mane pralėkė mergaitė su elektriniu keltuvu vežanti paletę alkoholio ir sulčių. Judant jau link kasų pamačiau tą pačią mergaitę kraunančią alaus dėžes į lentynas kaip niekur nieko, lyg tai jai būtų normalu. Ant tos atsivežtos paletės stovėjo dešimtys alaus dėžių. Kiek pamenu teisės aktai nurodo, kad moterys gali kelti tik iki dešimt kilogramų, ir kaip jau minėjau anksčiau tokius pažeidimus matau bene kiekvieną kartą, tai šį kartą nebe apsikentęs nutariau tai užfiksuoti telefonu“, – nemalonią situaciją pastebėjęs ir užfiksavęs pasakojo jis.
Kaip pastebėjo skaitytojas, tokio dydžio dėžės, kuriose sukrauti alkoholiniai gėrimai, sveria daugiau, nei leistina kilnoti moterims darbo vietoje. Filmuotojo teigimu, parduotuvėje matė ir dirbantį vaikiną, tačiau į pagalbą merginai jis neatėjo, nes greičiausiai turėjo kitų darbų.
„Vaizdo įraše, kuriame fiksavau pažeidimą, matosi kaip mergina į lentyną kelia 24 skardinių dėžę (apie 12 kg). Ilgiau stebint ji ir toliau viena krovė alaus dėžes ir niekas neatėjo į pagalbą. Apsipirkinėjant parduotuvėje mačiau vieną vyruką, bet jis gal kitokių darbų turėjo, kad vargšelė turėjo savo stuburą laužyti“, – apmaudą liejo kaunietis.
Didžiausią pyktį situaciją užfiksavusiam žmogui sukėlė atsakingų institucijų neveiksnumas. Anot jo, nors skundų institucijos gauna daug, tačiau kažkokių pakeitimų šioje sferoje nematyti.
„Mano nuomonė nesvarbu kiek ar aš ar kiti bekalbėtų apie tokias problemas, svarbiausia ką veikia institucijos, kurios turi apsaugoti darbuotojų sveikatą, valstybei daromą žalą ir t.t. Ar valstybinė darbo inspekcija yra visiškai neįgali? Kiek tik skaitau tai susidarau tokį vaizdą, kad skundų dėl didelio svorio kilnojimo gauna vos ne šimtais, o kas nutinka toliau? O gi gauna dar pora šimtų iš to pačio sektoriaus, nes susidaro toks vaizdas, kad nieko nesugeba pakeisti arba darbdaviams visiškai nusispjauti ant VDI. O jau kalbant sarkastiškai girtis apie puikias darbuotojams sudarytas darbo sąlygas laužytis stuburus yra truputi neadekvatu“, – situacijos ironišką pusę dėstė laišką atsiuntęs žmogus.
Įstatymai kelti daugiau neleidžia
Kaip teigė VDI vyriausiasis patarėjas Liutauras Vičkačka, krovinio kėlimas rankomis priskiriamas ergonominiams veiksniams, o galiojantys įsakymai ir ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai nustato, kad „vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą negali viršyti moterims 10 kg, vyrams – 30 kg. Taigi, didesnio svorio darbuotojams kelti negalima“.
Ką daryti darbuotojams?
Anot L. Vičkačko, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais”.
Šios įstatymo 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę: reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius.
Taip pat, pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.
„Taigi, pirmiausia darbuotojai turi kreiptis į savo darbdavį dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų darbuotojams sudarymo. Tais atvejais, kai darbdavys nesudaro saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, darbuotojas turi teisę, nurodydamas konkrečią įmonę ir jos kontaktus, kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu), kurį gali atsiųsti paštu arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių. VDI inspektorius, atlikęs įmonės patikrinimą ir nustatęs pažeidimus, įpareigoja darbdavį pašalinti nustatytą pažeidimą“, – teigia L. Vičkačka.
Kas gresia pažeidėjams?
Anot VDI atstovo, įmonių patikrinimo metu VDI inspektoriai papildomai vertina įmonės vidaus norminius teisės aktus dėl krovinių tvarkymo rankomis tvarkos, darbuotojų mokymą ir supažindinimą su vidaus norminiais dokumentais, taip pat, vertina ar darbo vietose yra atitinkamos priemonės, palengvinančios sunkių krovinių kėlimą (keltuvai, vežimėliai ir t.t.). Nustačius pažeidimų darbdaviui atstovaujančiam asmeniui surašomas privalomas vykdyti Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1.
„Kitaip tariant – planine tvarka atliekant patikrinimus įmonėse mūsų klausimyne yra klausiama darbuotojų apie krovinių kėlimą rankomis. Šis klausimas yra tiek bendrame, tiek DSS klausimyne. Vėliau vertiname atsakymus ir jei matome riziką – detaliau tikriname šiuos aspektus. 2022 m. ES mastu bus atliekami specializuoti įmonių patikrinimai darbuotojų saugos ir sveikatos tema ir konkrečiai – krovinių kėlimo rankomis. Jiems jau ruošiamės dabar. Jei sulaukiama skundų konkrečiai šia tema – tikriname įmonę pilna apimtimi“, – paaiškina VDI vyriausiasis patarėjas.
Užklausus apie skundų kiekius Kauno regione ir skirtų nuobaudų už minėtus pažeidimus, L. Vičkačka paaiškino, kad „VDI atskirai nekaupia duomenų apie moterų ir vyrų skundus dėl krovinių, kurių svoris viršija leistiną ribą, kilnojimo. ANK yra vienas bendras straipsnis dėl DSS pažeidimų, kuriame nėra išskirtos baudos dėl krovinių, kurių svoris viršija leistiną ribą, kilnojimo. Tad atitinkamai nėra kaupiama atskirų duomenų dėl baudų, skirtų už šiuos pažeidimus. Tuo labiau, neišskiriame šioje temoje ir regionų, tad pasakyti kiek tokių skundų gauname Kaune – negalime. Bendrai, tokių skundų yra tikrai mažai“.
Darbuotojais pasirūpinta
Kaip analogišką situaciją seniau komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė, darbuotojų saugumas yra įmonės prioritetas ir prekių išdėstymas lentynose yra sugalvotas praktiniais sumetimais, kai prekės su dėžėmis paliekamos ant palečių ir darbuotojai neturi sunkių prekių daug kilnoti.
„Paletės į prekybos salę yra išvežamos su specialiais keltuvais. Jei tenka kelti sunkesnes pakuotes, instruktuojama tai daryti ne vienam, o keliems darbuotojams kartu. Asortimento išdėstymas planuojamas taip, kad darbuotojams sunkių dėžių reikėtų krauti ir kelti kuo mažiau“, – apie darbų organizavimą šnekėjo ji.
Atstovė pažymėjo, kad visi parduotuvės darbuotojai reguliariai yra kviečiami į darbų saugos mokymus, jų metu yra pristatoma medžiaga, kaip taisyklingai kelti ir atlikti krovos darbus. Taip pat, esant poreikiui, darbuotojams yra kompensuojamos specialios apsaugos priemones, tokias kaip ortopediniai batai, nugaros saugos diržai.
„Nuolat tobuliname darbų saugos procesą ir į tai investuojame. Esame įgyvendinę projektą „120 min. darbų saugos“, kurio metu primindavome apie darbų saugą per kasdienius parduotuvės susirinkimus.
Dėl darbo sąlygų darbuotojai visada galia kreiptis į savo tiesioginį vadovą arba darbuotojų patikėtinį. Taip pat kalbame su kiekvienu darbuotoju, grįžtančiu po ligos ir atitinkamai parenkame darbo krūvį bei sudarome individualius planas, kad grįžimas vyktų palaipsniui ir sklandžiai, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę“, – apie taikomas priemones įmonėje tuomet kalbėjo L. Skersytė.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
