Manoma, kad birželis bus paskutinis karantino mėnuo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Kol kas tebemanome, kad birželis galėtų būti paskutinis karantino mėnuo, vėliau, matyt, tęstųsi ekstremali situacija“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.
Jis teigė, kad šiuo metu situacija yra valdoma esamomis priemonėmis, o dėl pavojų keliančių atmainų yra bendradarbiaujama su šalimis, kuriose jų nustatoma.
„Bet kaip visą laiką, būsime dinamiški: seksime įvykius, žiūrėsime į skaičius, bet nepamirškime, kad ir mūsų situacija yra kitokia, mes turime vakcinacijos procesą, mes turime nacionalinę testavimo strategiją“, – kalbėjo ministras.
Šiuo metu numatyta, kad karantinas turėtų tęstis iki birželio 30 dienos imtinai.
„Kas vyksta Kaune” primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlo kiek keisti dabar galiojančio karantino sąlygas. Siūloma panaikinti reikalavimą atvirose erdvėse organizuojamus renginius stebėti tik iš sėdimų vietų bei draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose.
Taip pat siūloma nustatyti, kad 2021 m. birželio 23–24 d. atvirose erdvėse organizuojamiems renginiams netaikomas reikalavimas užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu.
Papildyta 12.22 val.
Vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį, teigia Prezidentūra.
„Prezidentas pabrėžė, kad negalime švęsti mažėjančių skaičių. Taip, galime pasidžiaugti mažėjančiais užsikrėtimo rodikliais, bet ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, Sveikatos ministerijos – visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis teigė, kad tikslas aprūpinti Lietuvą pakankamu kiekiu vakcinos paskiepyti 70 proc. gyventojų liepą bus įgyvendintas, tačiau dabar itin svarbu įtikinti skiepytis tuos žmones, kurie yra skeptiškesni skiepų atžvilgiu.
„Antroji tikslo dalis kelia daugiausiai iššūkių – apie ją prezidentas kalbėjo nuo sausio-vasario mėnesio, kad vakcinų prieinamumas yra labai svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra skiepijimo procesas ir, be abejo, informavimo, komunikavimo kampanija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Įvykdžius vakcinavimą tų asmenų, kurie norėjo skiepytis, pasiekus 50 proc. suaugusių vakcinuotų žmonių pirmuoju skiepu, šiuo metu prasideda kritinis laikotarpis, kaip gi paskiepyti dar 20-25 procentus, kurie abejoja dėl vakcinų“, – sakė jis.
S. Krėpšta teigė, jog dabar itin svarbu pagerinti komunikaciją su žmonėmis, kurie nėra nusiteikę prieš vakcinas, tačiau neskuba skiepytis, atsakyti į jiems kylančius klausimus ir padidintų jų pasitikėjimą vakcina.
Jis priminė, kad vis dar yra problematiškas vakcinų prieinamumas, ką rodo nepakankamas vyresnių pasiskiepijusių gyventojų procentas bei ragino aktyviau plėsti mobiliąsias skiepijimo komandas, galinčias atvykti į senjorams patogias vietas.
S. Krėpštos teigimu, šiuo metu galima matyti „tam tikrus trikdžius“, pirmiausia susijusius su informavimu.
„Informavimo, komunikavimo programa nėra tokia plati ir tokia efektyvi, kokia turėtų būti, ne visi žmonės yra gavę jiems suprantama kalba, suprantama forma informaciją apie vakcinas. Taip pat skiepijimo centrų prieinamumas ir atstumas nuo gyvenamosios vietos ir mobiliųjų komandų plėtra yra ta vieta, kurioje reikia patobulėti“, – sakė jis.
A. Dulkys: rudeniui ruošiantis svarbu skiepytis
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, jog ruošiantis rudeniui bus tobulinami testavimo algoritmai, pasirūpinta priemonėmis pandemijos valdymui, didžiausią dėmesį skiriant švietimo sistemai ir galimybei grįžti į kontaktinį ugdymą.
„Visas kitas pasirengimas rudeniui priklauso nuo mūsų visų kartu: reikia visiems kartu aktyviai vakcinuotis ir paraginti tai daryti visus artimuosius ir kaimynus“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto jis teigė, jog „kritinis laikotarpis“ Lietuvoje buvo gruodį, kai šalis mušė sergamumo rekordus.
„Deja, nei vienas galios centras praėjusiais metais nepasirūpino nei testavimo algoritmais, nei testais, ir niekam tai kažkodėl nerūpėjo. Manau, šiandien stiprioji pusė yra ta, kad Vyriausybė pasirūpino tais algoritmais, pasirūpino vakcinomis, pasirūpino puikiu vakcinų portfeliu, dabar belieka tik skiepytis“, – sakė A. Dulkys.
Kalbėdamas apie komunikavimą, jis teigė, kad ministerija turi investuoti „ne į trumpalaikius šou, ne į trumpalaikes priemones, kurios paskatintų ateiti pirmam ar antram skiepui, bet būtent kurios keistų požiūrį apskritai į sveikatą“.
Jis priminė, kad gerai informavimo kampanijai reikėjo pradėti ruoštis pirmosios pandemijos metu, tačiau šis laikas buvo prarastas.
„Šiuo metu dedame visas pastangas ir kiekvieną dieną galvojame apie priemones, kurios padėtų šiandien, čia ir dabar, ir nieko nekaltinant, bet kad kiekvieną dieną pasiskiepytų vis daugiau žmonių“, – sakė A. Dulkys.
Jo teigimu, ministerija skiepijimo tempus spartinti planuoja įrengdama kuo daugiau mobilių grupių, autobusų, vykstančių skiepyti į atokius regionus, bendradarbiavimas su verslu, kad vakcinuotis būtų galima prie didžiųjų prekybos centrų ir panašiose vietose.
Pirmadienį Prezidentūroje vyksta sveikatos forumas, skirtas aptarti COVID-19 krizės pamokas ir galimybes.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje paskiepyta 43,2 proc. gyventojų.
