Kauno savivaldybė nesuteikė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre, motyvuojant kad nebus galimybių pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu. Vilniaus valdžia analogiškai pasielgė su Šeimų maršo organizatorių prašymu leisti jiems organizuoti mitingą Vilniuje. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ buvo keliamas paprastas klausimas – ar Lietuvoje dar galima protestuoti?
„Kyla dvejonių“
Viena iš „Kaunas pride“ organizatorių Viktorija Kolbešnikova Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ aiškino, kad pilietinę poziciją gali išreikšti visi piliečiai.
„Man atrodo, kad visi piliečiai turi teisę išreikšti savo politines pozicijas, jeigu vienai grupei yra nesuteikiamos teisės į Partnerystę ir taip toliau, tai ilgamečiai pažeidimai tam tikros žmonių grupės. Nematau aš jokio kiršinimo. Manau, kad tai labai legitimus politinis reikalavimas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovė.
Kauno miesto savivaldybės atstovai teigia, kad saugumo užtikrinti organizatorių pasiūlytose vietose nepavyks dėl skirtingų priežasčių – saugumo, nepraeinamumo.
„Dvejopi tie argumentai. Iš vienos pusės tikrai galiu suprasti, kada vyksta didelės statybos, žmonių saugumas yra labai svarbus. Tačiau derinant tris konkrečius maršrutus nebuvo nurodytos nei pradžios, nei pabaigos datos, čia kalbant apie Vilniaus gatvę Kaune. Jeigu nori uždaryti gatvę pusvalandžiui, kurios metu ten bus praeita, nematau tame trukdžių.
Nei pirmame, nei antrame derinime jokių argumentų apie Laisvės alėjos negalimumą praeiti nebuvo pasakyta, jie atsirado tik paskutinio derinimo metu. Ir mes matėme visos rekonstrukcijos metu, prieš karantiną ir paskutiniu metu – renginiai vyksta ir mugės, eitynės. Dėl to mes ir ėmėme skųsti šį savivaldybės sprendimą“, – laidoje tikino V. Kolbešnikova.
Ji laidoje nesiėmė svarstyti, kokie yra tikrieji savivaldybės motyvai.
„Nenoriu spekuliuoti. Manau, kad šituos atsakymus mes išsiaiškinsime teisme. Bet kyla dvejonių“, – kalbėjo renginio organizatorė.
„Kaunas pride“ organizatorė V. Kolbešnikova teigė, kad savivaldybė turi užtikrinti saugumą.
„Savivaldybė privalo užtikrinti saugumą ir teisę į taikius susirinkimus, nepaisant to, ką didžioji žmonių dauguma mano. Eitynės tam ir daromos – didinti matomumą, kelti į viršų socialines problemas. Todėl susipriešinimas gali būti ir jis vyksta visada, kai yra reikalaujama pokyčių“, – aiškino renginio organizatorė.
„Dugną pramušėme bendromis pastangomis“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Bernaras Ivanovas teigė, kad priimdami sprendimus Vilniaus ir Kauno miesto merai „apsikeitė linkėjimais“.
„Čia merai apsikeitė linkėjimais. Vilniaus meras siunčia linkėjus Kauno, o Kauno – Vilniaus merui. O kaip žinia, antagonizmas tarp Vilniaus ir Kauno siekia gūdžius sovietinius laikus. (…) Čia bendromis pastangomis kauniečiai ir vilniečiai dugną pramušėme ir nusileido ten, kur dera – žemiau plintuso, į požeminę perėją“, – laidoje ironizavo B. Ivanovas.
Taip užsimindamas apie niekaip nesibaigiantį vienos požemines perėjos Vilniuje perdažymą – vaivorykštę joje keičia Lietuvos trispalvė ir atvirkščiai.
„Farsas turi turėti savo estetiką. Klounai iš vienos iš kitos pusės, ta mūsų politinę sceną pagyvina. O ko norėti? Nuo karantino visiems jau seniausiai stogas nuvažiavo“, – ironizavo laidos pašnekovas.
B. Ivanovas laidoje kalbėjo, kad visi piliečiai turi teisę eiti ir protestuoti. O politikai galvoja, kad renka sau politinius taškus, kalbėjo politologas.
„Jeigu kalbėsime apie politikų lygmenį, bet ne apie pilietinės visuomenės, tai politinės jėgos skirtingose pusėse surado savęs vertus oponentus. Jie pagal politinę kultūrą yra labai panašus – ir vieni ir kiti. Jie politikuoja, įsivaizduoja, kad renka politinius taškus, gal pritraukia politinius taškus – vienoje pusėje vienokie marginalai, kitoje – kitokie“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė B. Ivanovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
