Į Kauno gatves kasdien paryčiais išrieda per 60 modernių šiukšliavežių, kurių paskirtis – prisidėti prie nuolatinės švaros visose miesto rajonuose palaikymo. Už šių „Kauno švara“ šiukšliavežių vairo sėdi patyrę, ilgametę patirtį turintys ir reikiamus įgūdžius išlavinę vairuotojai, sunkiasvorę techniką galintys sklandžiai valdyti net ir sudėtingiausiose eismo situacijose. Visgi patys vairuotojai atskleidžia, jog net ir gerėjant gyventojų atliekų tvarkymo kultūrai bei elgsenai, iššūkių ir šiukšliavežes lydinčių stereotipų mieste iki šiol netrūksta.
Šiukšlių tvarkymo procesas Kauno mieste prasideda nuo „Kauno švara“ šiukšliavežių, jas vairuojančių bei už krovimo darbus atsakingų darbuotojų. Kasdien ankstyvą rytą, kuomet daugelis miestiečių dar miega, „Kauno švara“ šiukšliavežių vairuotojai renkasi į darbo vietą, apžiūri savo transporto priemonę ir pajuda į gatves iš anksto paskirstytais maršrutais. Siekiant neapsunkinti eismo bei išvengti papildomų iššūkių, anksčiausiai ryte pasirenkama aptarnauti judriausias miesto gatves, kiek vėliau persikeliant į mažesniąsias.
Nors visų modernių „Kauno švara“ šiukšliavežių paskirtis ir funkcijos yra daugiau mažiau panašios, tačiau jos aptarnauja skirtingus objektus. Vienų paskirtis – surinkti komunalines, o kitų – antrines, gyventojų surūšiuotas atliekas. Iš šiukšliavežių toliau atliekos keliauja į specialų rūšiavimo punktą, kuriame profesionalių darbuotojų pagalba yra atliekami papildomi rūšiavimo darbai. Galutinai išrūšiuotos atliekos keliauja į skirtingus perdirbimo punktus, iš kurių prisikelia antrajam gyvenimui.
Sąmoningumo dar trūksta
Ilgametis „Kauno švara“ šiukšliavežės vairuotojas Marius, besirūpinantis komunalinių atliekų surinkimu Kauno mieste, atskleidžia, jog rūšiavimas bei teisingas atliekų tvarkymas neretam gyventojui dar svetimas.
„Tenka pripažinti, jog atliekas gana didelė dalis gyventojų vis dar rūšiuoja prastai. Komunalinių atliekų konteineriuose labai dažnai randame statybinio laužo, skysčių, tokių kaip benzinas, senų baldų ir kitų specialiai tvarkyti privalomų atliekų. Jų išmetimas ne tik apsunkina darbą mums bei gadina atliekų tvarkymo priemones, bet ir pablogina pačių gyventojų aplinkos sąlygas bei miesto įvaizdį. Svarbu suprasti, jog šiandien yra sukurtos visos sąlygos didelių gabaritų atliekas bei statybinį laužą palikti tam skirtose vietose visiškai nemokamai“, – sako „Kauno švara“ šiukšliavežės vairuotojas Marius.
Tiesa, atliekų tvarkymo kultūra – ne vienintelis iššūkis, kasdien laukiantis „Kauno švara“ šiukšliavežių vairuotojų. Kaip atskleidžia Marius, bene labiausiai miesto švarinimo darbus apsunkina ne vietoje paliekami automobiliai bei piktybiškas gyventojų nusiteikimas.
„Daugiabučių kiemuose bei siaurose miesto gatvelėse mūsų laukia nuolatinė įtampa. Važiuojame milimetrų tikslumu, bijodami apgadinti tiek savo, tiek gyventojų turtą. Ypatingai sunkios atliekų surinkimo sąlygos būna žiemą, kuomet tenka važiuoti į slidžius ir dažnai netvarkomus daugiabučių kiemus. Visgi, daugiausiai iššūkių sukelia gyventojų vairavimo bei automobilių statymo kultūra.
Žmonės transporto priemonėmis užstato konteinerius, palieka jas net ties siaurais kiemų bei gatvelių įsukimais, nekreipdami dėmesio į tą daryti draudžiančius kelio ženklus. Atrasti ir susisiekti su tokių automobilių savininkais kiek gali, tiek padeda policija, tačiau ir jų galimybių ne visuomet pakanka“, – pasakoja Marius.
„Kauno švara“ šiukšliavežės vairuotojo teigimu, ši profesija visuomenėje vis dar lydima stereotipų, o tai atsispindi ir kasdien bendraujant su miesto gyventojais. Marius pažymi, jog yra kauniečių, kurie prieina, pagiria ir padėkoja už papildomas pastangas ne tik renkant atliekas, bet ir aptvarkant konteinerių prieigas. Visgi, didelė dalis žmonių į vairuotojus bei kartu su jais keliaujančius krovikus žiūri iš aukšto.
„Šiukšliavežio darbo žmonės iki šiol nevertina. Nuo seno tarsi įsišaknijęs požiūris, kad jį atlieka alkoholio problemų turintys ar savo gyvenimo į rankas suimti negalintys žmonės. Nors dalis gyventojų yra labai malonūs, kiti atrodo jaučia malonumą įžeidinėdami ar nepraleisdami pravažiuoti. Iš tiesų visi mes esame motyvuoti, stengiamės užtikrinti švarą mieste, turime šeimas, rūpinamės jomis ir dirbame dėl to kasdien. Gal ir atrodo kitiems, jog mūsų darbas purvinas, tačiau dirbame jį sąžiningai viso miesto labui“, – sako „Kauno švara“ šiukšliavežės vairuotojas.
Darbuotojo teigimu, bene svarbiausias tikslas atliekų tvarkymo srityje šiandien – edukuoti įvairaus amžiaus gyventojus. Atliekų tvarkymo infrastruktūra, anot Mariaus, stipriai tobulėja, tačiau tai, kaip ją pavyksta išnaudoti priklauso nuo kiekvieno gyventojo požiūrio į supančią aplinką.
„Mano nuomone, reikėtų dar daugiau šviesti visuomenę, mokyti tvarkyti savo atliekas ir parodyti kokios baudos bei žala aplinkai kyla iš netinkamo elgesio. Dalis žmonių yra bebaimiai, įsitikinę kad su savo atliekomis gali elgtis kaip nori, o jų tvarkymu turi pasirūpinti kiti.
Išmeta seną lovą prie komunalinių atliekų konteinerio ir keliauja rašyti skundo, kad kieme mėtosi seni baldai, net nesusimąstydami, kad jiems surinkti reikalinga visai kita technika. Tad, manau, kad reikėtų daugiau supratingumo – tvarkingai statyti automobilius, teisingai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas. Juk kuo švaresnis Kaunas, tuo smagiau jame gyventi mums visiems“, – sako „Kauno švara“ darbuotojas.
Atliekų tvarkymo technikos ir gyventojų požiūrio pokyčiai
Nepaisant kasdien laukiančių iššūkių bei sunkios darbo specifikos, 12 metų „Kauno švara“ šiukšliavežės vairuotoju dirbantis Gintaras pastebi, jog per pastarąjį dešimtmetį atliekų tvarkymo kultūra mieste stipriai pasikeitė.
„Man pradėjus dirbti mieste dar nebuvo antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, kur gyventojai galėtų rūšiuoti stiklą, plastmasę, popierių, metalą. Išvysčius šią pirminio rūšiavimo infrastruktūrą, rūšiavimo kultūra stipriai pasikeitė.
Žinoma, dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau ypač teigiamus pokyčius pastebime naujesniuose rajonuose, kur kuriasi jaunos naujakurių šeimos. Surenkant atliekas gyventojų rūšiavimo naudą galima pajausti net iš atliekų tankio, lengvumo bei tonažo. Senuosiuose miesto rajonuose atliekų rūšiavimo kultūra dar nėra pavyzdinė, tačiau dirbant jau ne vienerius metus, teigiamus pokyčius pastebiu visur“, – pasakoja šiukšliavežės vairuotojas Gintaras.
Kalbėdamas apie pokyčius, ilgametis „Kauno švara“ darbuotojas džiaugiasi ir gerėjančia atliekų surinkimo technika. Pasak vairuotojo, per šį dešimtmetį atliekų surinkėjų darbo sąlygos reikšmingai patobulėjo.
„Labai dideli mūsų darbo pokyčiai yra technikos atžvilgiu. Prieš kelis metus įmonė investavo į pažangią techniką, kurios pagalba didelė dalis atliekų surinkimo procesų tapo automatizuoti. Tokiu būdu palengvėja ne tik vairuotojo, bet ir krovėjų darbas. Pavyzdžiui, šiukšliavežėje įdiegta sistema pati mato, jei konteineris yra per sunkus ir, esant pavojui, įspėja bei jo nekelia. Jei pavojaus nėra, šiukšlių išvertimo bei supresavimo procesus atlieka pati, automatiškai, o krovėjui net nereikia būti šalia automobilio“, – procesą pristato „Kauno švara“ darbuotojas.
Tiesa, vairuotojas Gintaras antrina kitu maršrutu kasdien vykstančiam kolegai Mariui, jog pagrindinis ir reikšmingas iššūkis šiukšliavežės vairuotojo darbe – eismo sąlygos bei gyventojų automobilių parkavimo įpročiai.
„Mūsų darbas reikalauja labai daug specifinių įgūdžių, žinių bei patirties. Ypač – žiemą, kelio dangai tampant slidžia. Mūsų valdoma technika yra sunkioji, tad ir jos gabaritai, dydis bei svoris stipriai skiriasi nuo lengvojo automobilio. Atitinkamai, vieni didžiausių mūsų darbo iššūkių yra ne vietoje paliekami automobiliai, siauros gatvelės bei vasarą plačiai išsikerojusios medžių šakos.
Pavyzdžiui, dėl netinkamose vietose, po ženklu, siaurose gatvelėse ar ant įsukimų į jas paliktų automobilių kartais tenka net pakartotinai vykti į tą pačią vietą, siekiant surinkti gyventojų atliekas. Dėl tokio kai kurių vairuotojų požiūrio kenčiame ne tik mes, bet ir gyventojai. O jei kiltų gaisras? Juk gaisrininkai į gaisro vietą vyksta su tokių pačių gabaritų sunkiąja technika, tad ne vietoje pastatytas automobilis užkerta kelia ne tik aplinką tvarkantiems darbuotojams, bet ir visų mūsų saugumu besirūpinantiems profesionalams“, – pastebi „Kauno švara“ darbuotojas Gintaras.
Šiukšliavežės vairuotojas ragina būti pilietiškais – susimąstyti ne tik apie savo poreikius, bet ir apie galimą savo veiksmų įtaką kitiems.
Sukurtos sąlygos atliekas tvarkyti tinkamai
Kalbėdami apie atliekų tvarkymo kultūrą, netinkamose vietose gyventojų išmetamų didelių gabaritų atliekų problemą iškėlė abu „Kauno švara“ darbuotojai. Siekiant sumažinti pažeidėjų skaičių, šiandien prie komunalinių atliekų konteinerių diegiamos ir vaizdo stebėjimo kameros. Šiuo metu, jų Kauno mieste – virš 70.
Dėl nežinojimo arba aplaidumo statybinį laužą, senus baldus, dviračius, kilimus, radiatorius, automobilines kėdutes, naudotas padangas, vežimėlius ir kitas buityje susidarančias didelių matmenų atliekas mesdami į komunalinių atliekų konteinerius, gyventojai rizikuoja būti nubausti ir gauti baudą. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Stambiagabarites atliekas gyventojai nemokamai gali palikti specialiai tam skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Vien Kaune jų – aštuonios. Prieš vežant atliekas į aikšteles rekomenduojame susisiekti su aikštelės darbuotojais.
Tuo tarpu „Kauno švara“ gyventojams siūlo įvairaus tipo atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas. Įmonė rūpinasi ne tik komunalinėmis atliekomis, bet, sulaukę gyventojų kreipimosi, operatyviai pasirūpina ir žaliųjų atliekų išvežimu, o joms kaupti skirtus konteinerius gyventojų kiemuose pastato nemokamai. Taip pat įmonė siūlo ir statybinio laužo atliekų išvežimo paslaugas bei specialių statybinio laužo atliekų konteinerių pastatymą norimoje vietoje.
Daugiau informacijos ir naujienų apie „Kauno švara“ atliekamus kasdieninius atliekų surinkimo bei kitus darbus galima rasti ČIA arba internetinėje „Kauno švara“ svetainėje, adresu https://www.svara.lt/.
