Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai neradus bendros pozicijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, tarybos atstovai Vyriausybei teiks skirtingas pozicijas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir profsąjunga „Solidarumas“ siūlo MMA didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu profsąjunga „Sandrauga“ teigė, jog pritars Vyriausybės siūlomam didinimui 62 eurais iki 703 eurų.
Lietuvos verslo konfederacija taip pat pritarė Vyriausybės pozicijai su prašymu, jog nuo pandemijos nukentėjusiam verslui būtų teikiama parama. Tuo metu dalis kitų verslo organizacijų atstovų siūlė apskritai peržiūrėti MMA apskaičiavimo formulę ir į ją įtraukti darbo našumo kriterijų.
Vyriausybės atstovai siūlo laikytis Lietuvos banko rekomendacijos
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas teigė, jog MMA nuo kitų metų sausio turėtų augti pagal Lietuvos banko skaičiavimus – 62 eurais iki 703 eurų. Anot jo, toks didinimas valdžios sektoriaus finansų tvarumui neigiamo poveikio neturėtų.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad valdžios sektoriaus finansams bendrai didesnės MMA poveikis yra silpnai teigiamas, bendrai tai generuoja pliusą. Apie 6 mln. eurų pliusą per metus. Valstybės biudžetui poveikis yra neigiamas, bet bendrame valdžios sektoriaus katile jį subalansuoja ir amortizuoja teigiamas poveikis per „Sodros“ ir PSDF biudžetus“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministras.
M. Liutvinskas teigė, jog nustatant MMA dydį, vadovaujamasi Trišalėje taryboje sutarta apskaičiavimo formule, kuri, anot jo, galbūt nėra tobula, todėl ateityje galėtų būti koreguojama, įtraukiant nuostatas iš Europos Komisijos direktyvos dėl konkurencingumo ir produktyvumo.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sakė, jog reikia laikytis nustatytos formulės, be to, MMA didinti leidžia tai, jog nedarbo situacija gerėja, o darbo užmokestis ir pernai kilo iki beveik 10 procentų.
„Padidinus minimalią algą, mes ko gero išliktume panašiame kontekste, nes dauguma valstybių narių ir pandemijos metu didino ją, ir šiandien Lietuva yra ganėtinai vidutiniškai pagal MMA, esame 12-toje vietoje tarp ES šalių. Pagal minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių“, – posėdyje sakė V. Šilinskas.
Pasak jo, MMA didinimas didelės įtakos skurdo rodikliams neturės, tačiau nedidinat MMA, situacija prastėtų ir daugiau žmonių atsidurtų skurdo rizikoje.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimų augimas buvo spartesnis nei darbo našumas, todėl MMA didinimas turi būti racionalus.
„Darbo užmokesčio augimas neturėtų neigiamos įtakos konkurencingumui, eksportas vis dar plečiasi pakankamai stabiliai, nepaisant pandemijos. Būtina didinti darbo našumą, nes galimybės permesti kitur kaštus gali būti ribotos ir mūsų analizė rodo, kad darbo užmokesčio augimas nesukeltų didelio spaudimo įmonių pelningumui, žinoma, jei jis būtų pakankamai nuoseklus“, – sakė viceministrė.
Profsąjungos norėtų didesnio augimo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija bei profesinė sąjunga „Solidarumas“ posėdyje teigė, kad MMA nuo kitų metų turėtų augti 108 eurais iki 750 eurų.
„Profesinės sąjungos, skaičiuodamos kitų metų MMA, vadovaujasi Trišalėje taryboje sutarta formule, ta pačia, kuria vadovaujasi ir Lietuvos bankas, tačiau mes imame skirtingus įverčius“, – posėdyje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pridūrė, jog MMA būtina didinti, siekiant mažinti nedarbą ir šešėlį.
Tuo metu profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, kad MMA galėtų augti iki 730 eurų, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją, profsąjunga palaikys Vyriausybės poziciją.
„Pragyvent žmogui iš minimalios algos yra sudėtinga, jei negauna kitų pajamų. Mūsų siūlymas yra 730 eurų, bet atsižvelgdami į esamą situaciją, palaikome Vyriausybės poziciją ir manome, kad tuo laikotarpiu ji paskaičiuota protingai, kai nėra prognozės tokios, ar rudenį situacija gerės“, – posėdyje sakė K. Juknis.
Darbdaviai nori atsižvelgti į darbo našumą
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas nepritarė nei profsąjungų, nei Vyriausybės siūlymams. Jis teigė pasigendantis informacijos, kiek žmonių realiai gauna minimalią algą, be to, siūlė svarstyti MMA apskaičiavimą įtraukiant produktyvumo kriterijų.
„Normalioje ekonomikoje formulė galioja, bet ekonomika dabar nėra normali. Nežinome, kaip bus su beveik 1 mlrd. eurų atidėtų verslo paskolų rudenį. (…) Klausimų yra daug, todėl neturėdami išsamios informacijos, o tik siaurą Lietuvos banko požiūrį, manau, turėtume dar kartą sugrįžti ir įpareigoti institucijas, kad jos pateiktų informaciją, ir tada galvotume, ką daryti“, – sakė D. Arlauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius taip pat pabrėžė, jog skaičiuojant MMA, reikėtų atsižvelgti į darbo našumą.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje teigė, jog palaikytų Vyriausybės poziciją, tačiau tuo pat metu turėtų būti numatytos ir pagalbos priemonės labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
„Būtume linkę palaikyti Vyriausybės pasiūlymą, tačiau turime prašymą, nes šitas dydis įsigalios sausio 1 dieną, tikėkimės, postpandeminės ekonomikos sąlygomis. Tikimės, kad Vyriausybė nenusisuks ir nesustabdys popandeminių paramos priemonių, nes su MMA yra susiję sektoriai kurie labiausiai nukentėję – prekyba, viešas maitinimas, apgyvendinimo sektorius“, – sakė A. Romanovskis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad jei MMA būtų didinama, tuomet turėtų didėti ir neapmokestinamųjų pajamų dydis.
