Rotušės aikštėje jau ketvirtuosius metus sėkmingai veikia išskirtinį požiūrį į priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų rengimą puoselėjanti „Šiaurės licėjaus“ mokykla. Pagrindinis mokyklos išskirtinumas – balansas tarp Lietuvoje dar gana naujų, reiškinių pažinimu grįstų šiaurietiško ugdymo vertybių bei bendrosios šalies ugdymo programos. „Šiaurės licėjaus“ moksleiviai papasakojo, kaip vyksta veiklos ir kodėl kitą dieną jie vėl noriai sugrįžta į mokyklos klases.
„Šiaurės licėjuje“ remiamės ne tik šalies ugdymo programa, bet ir Suomijos gerosiomis patirtimis. Svarbiausia šiaurietiško ugdymo pasaulėžiūros ypatybė – reiškinių tyrinėjimu grįstas mokymosi procesas. Reiškiniu ar fenomenu gali tapti bet kuris mūsų gyvenimo, gamtos, mus supančios aplinkos elementas. Pavyzdžiui, šešėlis, vaivorykštė, arbata ar net ateitis. Tyrinėdami reiškinį vaikai atranda įvairius jo kilmės ir egzistavimo aspektus, gilinasi, kol reiškinį įvertina iš skirtingų perspektyvų: globalių, emocinių, socialinių ir kt.“, – mokymosi procesą „Šiaurės licėjuje“ pristato Kauno padalinio vadovė Kristina Šileikienė.
Mokymasis per patirtis, anot Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovės, skatina kritinį vaikų mąstymą, leidžia ugdyti kūrybišką priėjimą prie skirtingų tipų problemų bei padeda ieškoti ir atrasti atsakymus į kasdieninius klausimus. Tiesa, reiškinių analizė – ne vienintelė ypatybė, mokyklą išskirianti iš kitų šalies bendrojo lavinimo įstaigų. Semiantis įkvėpimo iš gerųjų Šiaurės šalių ugdymo patirčių, mokyklos programoje reikšmingą dalį užima ir pažinimo procesas lauko erdvėse bei skirtingo tipo fizinės veiklos.
„Siekiame, kad vaiko asmeniniai ir akademiniai pasiekimai augtų. Kitaip tariant, kad kiekvienas mūsų auklėtinis tobulėtų atsižvelgiant į ankstesnius savo rezultatus ir tokiu būdu kryptingai juos gerintų. Tiesa, ne ką mažiau svarbu ir gebėjimai, kuriuos turime pasiekti pagal tam tikrą amžiaus tarpsnį, numatytą bendrojoje ugdymo programoje. Ieškome darnos tarp vaiko asmeninio akademinio tobulėjimo ir emocinės savijautos mokykloje. Na, o ilgalaikis mūsų siekis, jog formuotųsi įvairiapusiška vaiko asmenybė, turinti įvairių, XXI amžiuje svarbių kompetencijų“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Integruota mokymosi sistema
Kaune veikiančiame „Šiaurės licėjaus“ padalinyje šiuo metu ugdomi priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikai. Augant vaikams, auga ir mokykla: netrukus mokykloje bus organizuojamas ir pagrindinis ugdymas. Pasak vadovės, „Šiaurės licėjus“ gali suteikti kur kas daugiau patyriminių, pažintinių ir fizinio aktyvumo veiklų, nei kitos mokyklos.
„Vaikai į mokyklą renkasi nuo 7.30 val., o nuo 8.30 val. prasidėjusios formaliojo ugdymo veiklos tęsiasi iki 16 val. Tiesa, vaikučiai mokykloje gali pabūti ir ilgiau, rinktis papildomas formaliojo ar neformaliojo ugdymo veiklas. Neretai mūsų auklėtiniai iš mokyklos išeina net ir 18:30 val., tačiau galime pasidžiaugti, kad laikas mokykloje jiems neprailgsta – tuo jie mums pasidžiaugia kone kiekvieną dieną. Kadangi dauguma veiklų yra patyriminės, naujos ir dar neišbandytos, vaikai labai įsitraukia, o tokiu būdu laikas jiems prabėga greitai“, – pasakoja K. Šileikienė.
„Šiaurės licėjaus“ mokykloje taikomas integruotas ugdymas. Mokykloje dirba ir vieną dalyką, pavyzdžiui, anglų kalbą, muziką ar tik robotiką, vaikams pristatantys mokytojai, tačiau kartu – vyksta ir integruotos pamokos. Jų metu, anot „Šiaurės licėjaus“ vadovės, diegiamos veiklos persipina.
„Gali būti tokių pamokų, kurios trunka visą dieną. Jų metu, galime gilinti savo žinias ir plėsti akiratį. Net ir lietuvių kalbos pamoka ar matematika gali virsti tikru atradimų nuotykiu. Mokykloje yra rengiamos ir fenomenų savaitės. Pavyzdžiui, savaitę paskyrę ugnikalniams, ne tik skaitome ar rašome apie ugnimi besispjaudančius kalnus, bet ir žiūrime filmus, tyrinėjame vulkanines uolienas, susitinkame su keliautojais ir ugnikalnių žinovais“, – sako „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Šiuo metu vasaros link, pasak K. Šileikienės, mokiniai keliauja vaivorykštėmis spalvomis. Kiekvieną penktadienį moksleiviams yra pristatoma nauja vaivorykštės spalva, pagal kurią suplanuojama visa ateinančios savaitės mokymosi programa.
„Oranžinį penktadienį pradėjome knyga „Laimė yra lapė“ ir oranžine matematika. Pirkome ir pardavinėjome morkas bei apelsinus, taikėme jau turimas daugybos ir dalybos žinias, skaičiavome apelsino skilteles, tikrinome, ar visi apelsinai turi vienodą jų skaičių. Įsivaizdavome, kad „Šiaurės licėjuje“ atidarysime Oranžinę krautuvėlę ir bandėme suprasti, kas yra pajamos, išlaidos bei pelnas.
Pavyzdžiui, skaičiavome, kiek pelno mums liks kiekvieną mėnesį, jei 10 proc. jo reikės atiduoti paskolai už krautuvėlės patalpas. Šiame kontekste aiškinomės ir tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti sėkmingas verslininkas. Tam naudojome mąstymo žemėlapius bei išsiaiškinome, kuo paslaugas teikiantys verslai skiriasi nuo produktus gaminančių ar parduodančių. Galiausiai, vaikai kūrė verslo planus, gamino įmonių maketus ir rengė savo idėjų pristatymą“, – mokymosi procesą pavyzdžiais iliustruoja K. Šileikienė.
Išskirtinis dėmesys mokytojų kompetencijai
Taikant išskirtinius, reiškinius tyrinėjančius ugdymo metodus, labai svarbu, anot Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovės, yra ir mokytojų kvalifikacija bei motyvacija. Tam, K. Šileikienės teigimu, mokykloje skiriama ypatingai daug dėmesio.
„Mokytojų atrankai bei jų kvalifikacijai kelti skiriame ypatingą dėmesį. Tikime, kad tai bene svarbiausias elementas, siekiant įdiegti kokybišką, patirtimis grįstą ugdymo sistemą. Dėl šios priežasties mokykloje dirba tik labai kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, atitinkantys visus išsilavinimo bei kompetencijų kriterijus. Taip pat nuolat skatiname mokytojus plėsti akiratį ir turimas žinias“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ Kaune vadovė.
K. Šileikienė džiaugiasi, jog mokytojai noriai ir aktyviai įsitraukia į mokyklos veiklą, nuolatinį pamokų turinio gerinimą, idėjų generavimą bei įgyvendinimą. Nuoširdų jų darbą įvertina ir auklėtiniai, girdami mokykloje gaunamas patirtis.
„Man labiausiai patinka eksperimentai. Kuomet mes skaitome ar rašome, mes įgyjame žinių, tačiau, kai paliečiame arba pamatome daiktą, gyvūną ar augalą gyvai, mes jį labiau įsimename ir jis mums pasirodo dar įdomesnis“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ auklėtinė.
Jai antrina bei nuolatinę mokytojų skiriamą paramą bei pagalbą išskiria ir vyresnių klasių mokiniai.
„Mėgstu matuoti, užrašyti matavimus ir skaičiuoti. Jei mes padarome klaidą, mokytoja paaiškina, ką mes darome ne taip ir padeda klaidą ištaisyti. Jei nesuprantame užduoties, mokytoja visada paguodžia ir padeda rasti sprendimą“, – sako „Šiaurės licėjus“ mokinys.
„Mokytojos negaili laiko ir po pamokų, o kartais, jei dalyką sekasi perprasti sunkiau, mokytoja skiria ir papildomą pamoką tam dalykui individualiai išaiškinti“, – pasakoja kitas mokyklos auklėtinis.
Šiuo metu Kauno „Šiaurės licėjaus“ padalinyje veikia priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasės. Vienoje klasėje mokosi iki 18 vaikų. Augant esamiems mokiniams, planuojama burti ir pagrindinio ugdymo klases, kaip tai jau padaryta Vilniuje veikiančio „Šiaurės licėjaus“ padalinyje.
Mokykloje siūlomos ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo veiklos. Tėveliai gali pasirinkti iš didelio sąrašo veiklų, o pagal jų pasirinkimus formuojamos ir neformaliojo ugdymo grupės. „Šiaurės licėjaus“ mokykloje vaikai gali rinktis karate, norvegų kalbą, keramiką, kulinarijos būrelį, inžineriją, šachmatus, jaunųjų mokslininkų klubą, žaidimo kūrimo, kūrybinio konstravimo, dizaino ir kitas įdomias veiklas.
Susipažinti su „Šiaurės licėjaus“ diegiama ugdymo sistema gali visi naujos mokyklos ieškantys būsimi ar esami mokiniai bei jų tėveliai. Mokykla laukia visų norinčių prisijungti. Mokyklos vadovė kviečia tėvelius registruotis pokalbiui ir ekskursijai po mokyklą.
Daugiau informacijos bei registracijos formą pokalbiui galima rasti internetinėje „Šiaurės licėjaus“ svetainėje.
