Nuo liepos 3 dienos parduotuvėse Lietuvoje nebebus galima įsigyti daugelio vienkartinių plastiko gaminių. Vieni prekybos tinklai sako, kad tokių prekių atsisakė prieš kelerius metus, kiti – išpardavinėja likučius ir pasakoja apie ateities aplinkosaugos iniciatyvas.
2019 metų birželį priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo į Bendrijos šalių teisę turi būti perkelta iki 2021 metų liepos 3 dienos.
Nuo šios datos rinkai negalima tiekti plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių. Taip pat bus draudžiama tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
Kaip pastebi Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas, šiek tiek vėliau laukia ir daugiau draudimų.
„Pavyzdžiui, per artimiausius 5 metus Lietuva turės imtis priemonių, kad sumažintų maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą. Kaip Lietuvai seksis įgyvendinti šį uždavinį, kol kas sunku prognozuoti. Svarbu, kad gamintojams būtų nurodomi aiškūs reikalavimai ir sudaromos sąlygos laiku prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Remiantis direktyva, iki 2029 metų valstybės taip pat turės surinkti 90 proc. į rinką pateiktų vienkartinių plastikinių gėrimų butelių. Tai Lietuvai tikrai nebus iššūkis, nes dėl užstato sistemos jau esame pasiekę šį rodiklį“, – „Delfi“ sakė jis.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad Vienkartinių plastiko gaminių mažinimo direktyva buvo priimta prieš 2 metus, todėl visos šalys per šį laikotarpį turėjo laiko pasiruošti jos įgyvendinimui.
„Nors direktyvos reikalavimai dar neįsigaliojo, prekybos centrų lentynos po truputį pradėjo pildytis alternatyviais produktais, pavyzdžiui, plastikinius vienkartinius stalo įrankius pakeitė mediniai, plastikines lėkštes – popierinės ir t. t. Dauguma prekybos tinklų jau prieš kurį laiką nusprendė atsisakyti joje numatytų gaminių arba stengėsi išparduoti likučius ir naujų jau neužsakinėti“, – sakė R. Lapinskas.
Nebeužsako
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Delfi“ sakė, kad tinklas naujų vienkartinio plastiko produktų nebeužsako jau kurį laiką.
„Prekyboje yra tik nedidelis vienkartinio plastiko gaminių likutis, tačiau šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse jau yra visos alternatyvoms vienkartinio plastiko gaminiams. Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kt.“ – dėstė ji.
Ji pridūrė, kad Iki 2025 metų „Maxima“ yra užsibrėžusi sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti 30 proc. bei užtikrinti, kad visos privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės būtų 100 proc. tinkamos perdirbti.
„Kryptingai dirbame ir taikome įvairias iniciatyvas, kurios prisideda prie perteklinio plastiko naudojimo mažinimo. Klientams jau šiandien siūlome galimybę pirkiniams susidėti naudoti kartonines dėžes, džiuto pluošto, perdirbto popieriaus ar perdirbamo plastiko maišelius. Visi plastikiniai pirkinių maišeliai yra tinkami perdirbimui. Analizuojame įvairias galimybes, kaip kuo daugiau plastikinių pakuočių pakeisti į aplinkai draugiškas, tvarias ir netoksiškas medžiagas
Taip pat ir savo kasdienėje veikloje mažiname plastiko naudojimą bei taikome vis daugiau aplinkai draugiškų sprendimų. Pavyzdžiui, perkami nauji prekių transportavimo konteineriai su silikoninėmis tvirtinimo juostomis – taip atsisakome vienkartinės plėvelės konteineriams pakuoti“, – pasakojo E. Dapkienė.
Įgyvendino anksčiau
„Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas sakė, jog jie ES direktyvą įgyvendino anksčiau nei nurodyta.
„Nuo šių metų pradžios „Rimi“ parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekiauja iš popieriaus pagamintais vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir ausų krapštukais, kurių naudojimas neprisideda prie vandenynų taršos plastiku. Tad per metus visose trijose Baltijos šalyse bus galima plastiko naudojimą sumažinti 100 tonų. Kviečiame savo pirkėjus, kai tik įmanoma, rinktis daugkartinio, o ne vienkartinio naudojimo produktus“, – pasakojo jis.
L. Aleliūnas pastebėjo, kad kai kurių alternatyvių vienkartinio naudojimo prekių, pavyzdžiui, popierinių puodelių paviršius yra padengtas plastiko sluoksniu, siekiant užtikrinti jų patvarumą. Tačiau alternatyvų visiškai be plastiko paieška yra vienas „Rimi“ prioritetinių uždavinių.
„Tuo pačiu turime atsižvelgti į tai, kad vienkartinius gaminius būtų paprasta naudoti ir jų kaina pirkėjams būtų priimtina. Didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių, kuriais prekyba Europos Sąjungos direktyva uždrausta nuo šių metų liepos 3-osios, „Rimi“ tinklas jau išpardavė ir pirkėjams siūlo aplinkai draugiškas jų alternatyvas. „Rimi“ taip pat siekia, kad iki 2022 metų pabaigos visos tinklo privačių etikečių prekių plastikinės pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos.
Daug dirbame ieškodami naujų pakavimo sprendimų, kurie leistų mažinti plastiko naudojimą ir didinti atliekų perdirbimą ar pakartotinį medžiagų panaudojimą. Jau šiais metais bus pradėtos naudoti naujos pakuotės „Rimi“ produktų pakavimui, pavyzdžiui, salotos bus pakuojamos į plonesnio plastiko indelius, o šviežiai žuviai bus naudojami mažesni ir plonesni maišeliai. Tai leis sumažinti plastiko naudojimą 35 tonomis per metus“, – sakė „Rimi“ atstovas.
Žiūri itin atsakingai
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad jų tinklas vienkartinius plastiko gaminius iš prekybos išėmė dar 2019 metų vasarą.
„Pakeitėme šiuos gaminius atitikmenimis iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų. Taip pat asortimente turimose salotose bei mišrainėse jau esame plastikines šakutes pakeitę medinėmis. Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių – jie vietoj plastikinių yra keičiami popieriniais. Aerobiškai skaidaus plastiko ir polistireninio putplasčio nenaudojame“, – sakė ji.
L. Skersytė pabrėžė, kad „Lidl“ į plastiko mažinimą žiūri itin atsakingai ir yra įgyvendinę jau ne vieną tikslą.
„2019 metų pabaigoje „Lidl Lietuva“ pristatė plastiko mažinimo kampaniją „Banginio dydžio dėkui“. Pagrindinis šios kampanijos tikslas – priminti apie plastiko gamtai daromą žalą ir paskatinti pirkėjus rinktis gamtai draugiškesnes alternatyvas. 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Juos pakeitėme natūraliais popieriniais maišeliais, kurie patekę į aplinką nesukeltų žalos. Taip per metus sumažiname apie 90 tonų plastiko. Asortimente pristatėme ir daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams, paprastai naudojamiems susidėti šiems produktams.
Taip pat esame sumažinę plastiko kiekį „Saguaro“ vandens buteliukuose. 1,5 l „Saguaro“ vandens buteliukams nuo šiol sunaudojama beveik 18 proc. mažiau plastiko, o 0,5 l talpos buteliams – apie 21 proc. mažiau. Dėl šio sprendimo kiekvienais metais sunaudojamo plastiko kiekį sumažinsime daugiau kaip 47 tonomis. Praėjusį rudenį „Lidl“ taip pat sumažino 13 šviežios mėsos produktų pakuotes. Priklausomai nuo pakuotės, plastiko buvo sumažinta nuo 8 iki 47 proc. Vykdydami „Schwarz“ grupės plastiko mažinimo strategiją „REset Plastic“, planuojame iki 2025 metų pabaigos plastikinių pakuočių kiekį sumažinti 20 proc., taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 metų pabaigos būtų 100 proc. tinkamos perdirbimui“, – vardijo ji.
Išpardavinėja
Nuo 2019 metų vasaros vienkartinių plastikinių indų, šiaudelių, įrankių, taurių, stiklinių nepardavinėja ir „Iki“ tinklas.
„Iki“ pirmasis iš prekybos tinklų, kuris atsisakė tokių plastikos gaminių. Tokio tipo gaminius parduodame pagamintus iš tvarių medžiagų: popieriaus, medienos. Taip pat dabar išiminėjame iš prekybos ir plastikinius ausų krapštukus. Plastikinių ausų krapštukų nebeužsakome, parduotuvėse likę maži jų likučiai“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu iš tiekėjų jau perka ausų krapšukus, pagamintus iš tvarių medžiagų. „Beje, pardavimai dėl tokių pokyčių nenukrito. Jie yra labai panašūs kaip ir plastikinių analogų“, – sakė ji.
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat sakė, kad aptariami vienkartiniai plastiko gaminiai šiuo metu yra išpardavinėjami.
„Naujų užsakymų jau beveik nebedarome. Juos pakeis analogai iš medžio, popieriaus ir cukranendrių“, – paaiškino jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
