Trečiadienį LR Seimo Kultūros komiteto posėdyje patvirtinta, kad ilgamečiai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus darbuotojai Arūnas ir Vida Sniečkai kol kas lieka gyventi ir dirbti muziejuje.
„Noriu patikinti, kad Kauno rajono savivaldybė šioje situacijoje jokių fizinių, teisinių priemonių netaikys tol, kol neatsiras teisinio aiškumo ir priimtų sprendimų. Norime patikinti, kad muziejininkai vykdys veiklą toliau, jų fizinis statusas muziejuje nesikeis”, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas. Jis informavo, kad Kauno r. savivaldybė rengs techninį projektą, kurio sprendiniai atsakys į klausimus, kaip muziejuje galima atskirti muziejaus ir muziejininkų erdves. Kultūros komiteto posėdžio metu P. Visockas patikino, kad su A. ir V. Sniečkais bus pratęstas susitarimas gyventi muziejaus patalpose.
Kauno rajono mero pavaduotojas P. Visockas pažymėjo, kad muziejų būtina remontuoti, jis turi atitikti sanitarinius ir higienos reikalavimus, būti pasiekiamas žmonėms su negalia. Darbus norėta atlikti iki 2022 metų, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine.
„Atsiradus emociniam fonui, nenorime priimti drastiškų priemonių, norime susitarti“, – sakė P. Visockas.
Kauno rajono savivaldybės muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas teigė, kad šiuo metu įstatymai neleidžia žmonėms gyventi muziejaus patalpose ir džiaugėsi, kad buvo iškeltas „gyvojo muziejaus“ klausimas.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad klausimas dėl A. ir V. Sniečkų gyvenimo muziejaus patalpose aktualus tapo artėjant gegužės mėn., kuomet turėjo įsigalioti 2019 m. gegužės 21 d. vykęs susitarimas su A. Sniečkumi, jog jo šeimai muziejuje leidžiama gyventi dar dvejus metus (t.y. iki 2021 m. gegužės), iki to laiko Sniečkai turėjo išsikelti.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ėmus aptarinėti šį klausimą, išreikštas susirūpinimas, kad muziejuje gali nelikti ir pačių muziejaus įkūrėjų Antano ir Vidos Sniečkų, baimintasi, ar muziejus nebus uždarytas. Šiandien Kultūros komiteto posėdyje šie svarstymai buvo paneigti, P. Visockas akcentavo, kad uždaryti A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus neketinama, taip pat nežadama iš pareigų atleisti dabartinių jo darbuotojų.
Primenama, kad A. ir V. Sniečkai muziejui priklausančiose, tačiau nuo lankytojų erdvių atskirtose patalpose gyvena 30 metų. Pasak A. Sniečkaus, anksčiau svarstyta patalpas įteisinti kaip tarnybinį butą, tačiau idėja nebuvo realizuota.
„Gyvename muziejaus pastate, bet nuo ekspozicijų mūsų gyvenamas plotas visiškai atskirtas. Mūsų plotas – senas priestatas prie klebonijos. Ten daugiau kaip 20 kv. m. (…) Anuomet gimė savotiškas noras sukurti gyvą muziejų. 1989 m. lapkričio mėn. „Tėviškės žiniose“ pasirodė straipsnis, kur skelbiama, kad [muziejaus] šeimininko nėra. Siūloma kurti muziejų, išreikštos aplinkybės, kad teks ir ūkininkauti, žodžiu, 12 amatų… Nurodyta, kad gali pasiūlyti menką atlyginimą ir kambarį. Tai buvo organizatorių – Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus – sąlyga. Prisistačiau, buvo ir daugiau kandidatų, bet pasirinko mane. Taip atėjau į muziejų. Mano ir jų noras buvo identiškas: kad gyvenčiau, kurčiau“, – pasakojo A. Sniečkus.
Jis pridūrė, kad prieš daugiau kaip 30 m. kūrėsi Lietuva, vyko istoriniai įvykiai, tad jam nelabai rūpėjo tinkamai sutvarkyti dokumentus. „Vis pamėgindavau žengti juridinius žingsnius, kad įteisintų kaip tarnybinį butą, tačiau…“, – atviravo A. Sniečkus ir akcentavo: „Mes nesinaudojame muziejaus ekspozicijų plotu. Tik tiek, kiek priklauso muziejininkams.“
2020 m. Seime buvo parengtos įstatymo pataisos, apibrėžiančios gyvojo muziejaus statusą, tačiau iki šiol jos nėra svarstytos. Trečiadienį Seimo kultūros komiteto posėdžio metu Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis informavo, kad LR muziejų įstatymo projekto nauja redakcija bus svarstoma 2022 metais.
