Tęsiame pasakojimus apie Kauno rajonus, o šios dienos mūsų dėmesio centre – Kalniečių mikrorajonas, skaičiuojantis vos penkiasdešimtuosius savo gyvenimo metus. Kaunietiškų 120-K serijos daugiabučių rajono simboliai – šiomis dienomis baigiamas griauti prekybos centras „Kalniečiai“, buvusi „Vitebsko“ parduotuvė su aplink suformuota Čečėnijos aikštės infrastruktūra bei darniai rajone įsikomponavęs Kalniečių parkas. Yra ir daugiau savybių, būdingų tik Kalniečiams.
Kalniečių gyventojai – patys apie save
Neseniai paklausėme portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų, kuo jiems brangus ir ypatingas Kalniečių mikrorajonas, kuriame gyvena. Dauguma žmonių gyrė rajono išplanavimą, džiaugėsi, kad gali pasivaikščioti Kalniečių parke, o užsigeidę daugiau gamtos, gali greitai nulėkti iki netoliese esančio Eigulių miško.
Gyvenantieji Kalniečiuose akcentavo, kad iš čia patogu pasiekti autostradą ir leistis link jūros ar Vilniaus, o taip pat ir pasiekti prekybos centrą „Mega“. „Gražus, žalias, patogus gyventi rajonas, aplink daug mokyklų, vaikų darželių“, – teigė kauniečiai.
Bet buvo ir tokių, kurie nepamiršo pastebėti, kad kaip ir daugumoje „miegamųjų“ rajonų, Kalniečiuose ypač trūksta vietų automobilių parkavimui, o ir kiemai dažnai duobėti ir dulkėti, netrūksta ir perpildytų šiukšlių konteinerių bei nevalyvų kaimynų ir kaimynių, mėtančių pro langus nuorūkas, parkuojančių automobilius ant pievelių ir pėsčiųjų takų. „Labai trūksta sutvarkytų vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų kiemuose“, – skundėsi internautai.
Viena mergina pastebėjo, kad Kalniečiuose gausu žuvėdrų, „šikančių ant galvų ir automobilių stogų“. Kitas internautas dalinosi dar liūdnesne patirtimi: „Nusiperki naują automobilį, o kaimynas iš vakaro „paženklina“ visą šoną perbraukdamas vinimi“.
Visgi, tarp kelių šimtų komentarų dauguma – pozityvūs. Panašu, kad kauniečiai myli ne tik miestą, kuriame gyvena, bet ir miesto rajoną, kuriame miega.
Pirmieji pradėjo rašyti stambiu šriftu
Kalniečiai buvo antrasis stambus daugiabučių namų rajonas, pastatytas po Dainavos. Jis buvo daug mažesnis už Dainavos mikrorajoną, tačiau, pasak urbanistų – buvo kiek labiau pavykęs, o 1983 metais net įvertintas, kaip pavyzdinis visoje Sovietų Sąjungoje.
Rajonas pradėtas statyti 1974 metais, remiantis Vilniaus daugiabučių 120-V pavyzdžiu – čia buvo pradėti statyti kaunietiški 120-K serijos daugiabučiai. O netoli dabartinės Čečėnijos aikštės iškilo ir vieni pirmųjų Kaune trys eksperimentiniai net 16-os aukštų daugiabučiai.
Didžiausia šio rajono architektūrinė vertybė – kompleksiškai sukurta rajono gyvenamoji, susisiekimo ir poilsio infrastruktūra. Septintajame dešimtmetyje toks kompleksinis požiūris į gyvenamosios erdvės planavimą Sovietų Sąjungoje buvo naujovė, tad anuomet su pasididžiavimu į Kauno Kalniečius gabentos ekskursijos ir garbūs svečiai net iš pačios Maskvos.
Būtent Kalniečiuose sovietmečiu įvesta ir dar viena naujovė, iki šių dienų išlaikiusi šio ir gretimais esančių Eigulių savitumą. Ant gyvenamųjų namų sienų gatvių pavadinimai ir namų numeriai pradėti rašyti stambiu šriftu.
Pasikeitus laikmečiui, gyvenimas šiame daugiabučių rajone daugumai nebėra „tarybinė svajonė“ – blokiniams daugiabučiams reikia renovacijos, kiemuose trūksta vietų parkavimui, tačiau sparčiai atnaujinama miesto infrastruktūra teikia vilčių, kad rajonas artimiausiu metu gali susigrąžinti gerą vardą.
Sprogdintas „Vitebskas“ ir degintas turgelis
1980 m. pagal individualų projektą Kalniečiuose pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (architektai V. Juršys, V. Paipalas), kuriame jau nepriklausomybės laikais įsikūrė prekybos centras „IKI“.
Šalia veikia ir Kalniečių turgelis, deja, pastaraisiais metais gerokai sumenkęs dėl šalia prekybos centrų organizuojamų atvykstančių ūkininkų turgų įsigalėjimo, kuriuose savo produkciją parduoda ūkininkaujantys žmonės, o ne perpardavėjai, kokių Kalniečių turgelyje – dauguma. Tiesa, kiek kitokia situacija čia nutinka, kai pasirodo sezoninės uogos, grybai, daržuose ir soduose uždera daržovės – tada derliaus augintojai „okupuoja“ visas turgelio prieigas.
Klesti ir Kalniečių gėlių turgus – ypač prieš šventes čia suaktyvėja prekyba gėlėmis, kuri sudaro nemenką konkurenciją nuo seno populiariam gėlių turgui prie Kauno geležinkelio stoties. „Kam važiuot iki stoties, jei Kalniečių turgelyje gėlių, nors vežimu vežk“, – pastebi nuolatiniai turgelio lankytojai.
Nors tos dienos jau praeityje, bet dera priminti, kad aplink „Vitebską“ nuo seno pradėjusio kurtis Kalniečių verslo neaplenkė ir atgautos nepriklausomybės pradžioje siautusi kriminalinių įvykių banga. Vietoj „Vitebsko“ įsikūrusi pirmoji „Iki“ prekybos tinklo parduotuvė du kartus buvo sprogdinta, turgelis garsus kaip bene daugiausia kartų liepsnojusi Kauno turgavietė. Joje yra kilę mažiausiai 6 gaisrai.
Daugiau šia tema
Čečėnijos aikštės pavadinimas – atsitiktinis
Statant Kalniečius, šalia prekybos centro „Vitebskas“ (dabar PC „IKI“) buvo paliktas net 5 ha tuščias plotas, rezervuotas naujai aikštei, skirtai „visuomenės poreikiams”. Po penkerių metų čia suprojektuota Vitebsko aikštė su laisvalaikio atributu – fontanu, kuris gyventojų atmintyje išliko, kaip itin įspūdingas mikrorajono atpažinimo ženklas.
Tuo metu pageidauta, kad fontanas būtų gražesnis nei kokioje Vakarų Europoje. Nagingi Kauno meistrai pagamino įrenginį, privertusį spalvotai apšviestas fontano sroves kilti ir leistis įspūdinga banga, o skverą iš turimų medžiagų talkos būdu įrengė Kauno statybos, transporto, miesto tvarkymo įmonės.
Atgimimo pradžioje Vyriausybės nutarimu greta Kalniečių parko, kuriame tuomet ketinta statyti Kauno sporto areną, esanti Vitebsko aikštė pervadinta Čečėnijos vardu. Tuo metu per visą Lietuvą Vyriausybės žmonės ieškojo vietos, kurią galėtų, solidarizuodamiesi su už laisvę kovojančia Čečėnija, dedikuoti jos vardui. Po neilgų svarstymų nuspręsta pervadinti nelabai ką reiškiančią Kauno Kalniečių aikštę, kuriai tas Čečėnijos vardas ilgai „nelipo“ ir apie 2008 metus buvo svarstymų jį anuliuoti, bet nutarta, kad politiškai tai nebūtų labai motyvuota.
2009 metais įvyko aikštės rekonstrukcija, tačiau ir po jos daugiau funkcionalumo aikštė neįgavo, nors kartais čia surengiami kultūriniai renginiai (daugiausiai parodos), kurie pritraukia vieno kito praeivio dėmesį, tačiau iš esmės aikštė labiau naudojama, kaip „praėjimas“ iš daugiabučių – į parką, parduotuvę, ar visuomeninio transporto stotelę.
Didžiausias prekybos centras Baltijos šalyse
Buvusi vizitinė Kalniečių mikrorajono kortelė – didžiausias tuo metu prekybos centras Baltijos šalyse „Kalniečiai“. Pagal architekto E. Miliūno projektą 1988 m. pastatytas prekybos centras sutraukė būrius kauniečių, žmonės ėjo pasižiūrėti naujo pastato, lyg stebuklo. Šiandien šis pastatas – tik dar vienas buvęs, bebaigiamas griauti Kauno vaiduoklis.
Tačiau sovietmečiu prie Savanorių ir ir P. Lukšio gatvių sankryžos iškilęs objektas buvo tarsi vartai į gyvenamąjį mikrorajoną. „Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų, – ir kaip tam tikra antitezė homogeniškai gyvenamojo rajono aplinkai“, – rašoma Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro pateiktame buvusio prekybos centro pastato apraše.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad objektas atrodė pakankamai neįprastas ir, jį pabaigus, neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių. Vis dėlto, būtent toks buvo autoriaus siekis – sukurti senamiesčio gatvelių labirintus primenančią erdvinę struktūrą monolitiniame blokinių pastatų rajone.
Apie griaunamą senąjį „Kalniečių“ prekybos centro pastatą ir planus, kas turėtų iškilti vietoje jo, skaitykite čia.
Parkas – Kalniečių, bet priklauso Eiguliams
Kalniečių parkas yra Eigulių seniūnijos dalis ir neabejotinai – dalis Kalniečių mikrorajono savasties, nes jame laisvalaikį leidžia dauguma rajono gyventojų. Prieš porą metų parkas atvertas po rekonstrukcijos, kurios metu sutvarkyti takeliai, tvenkinys, įrengta daugiau poilsio zonų bei vaikų žaidimų aikštelių.
Kalniečių parkas užima 20,7 ha teritoriją. Šiaurės-rytinėje jo dalyje telkšo vingiuotais krantais tvenkinys, kurį maitina požeminiai šaltiniai, aplink tvenkinį įrengta daug jaukių poilsio vietų, o po rekonstrukcijos čia duris atvėrė ir vietos gyventojų pamėgta kavinė „Parkas“.
Na, o visai priešingoje Kalniečių parko pusėje – šalia Savanorių prospekto – ir pirmasis Kaune atidarytas greitojo maisto restoranas „McDonald’s“, kuris nepriklausomybės pradžioje buvo tikra viso rajono vaikų svajonių vieta ir tikriausiai nėra Kaune tuo laikotarpiu augusio jaunuolio, kuris neturėtų nuotraukos su tuo metu prie „McDonald’s“ stovėjusio klouno figūra ar vaiko, kurio didžiausia svajonė nebūtų buvusi nusileisti nuo prie restorano pastatytos čiuožyklos.
Tenka pastebėti, kad vaikų žaidimų aikštelių Kalniečių mikrorajone iki šių dienų labai trūksta, o Kalniečių parke įrengtos karstyklės ir sūpynės mažiesiems – vos lašas jūroje, ko tikrai reiktų šiame rajone.
Kūrėsi prie Kauno–Ukmergės kelio
Pirmieji gyventojai Kalniečių mikrorajono teritorijoje pradėjo kurtis XIX a. viduryje, nutiesus plentą Kaunas-Ukmergė, o pati vietovė vadinta Kalnyte. XX a. pradžioje čia pastatytas VII Kauno fortas. 1954 m. Kalniečiuose įkurta biblioteka, vėliau darželis-mokykla, 3 lopšeliai-darželiai, silpnaregių mokykla internatas, vaikų globos namai, neprigirdinčiųjų internatinė mokykla.
Bendras Kalniečių plotas užima 78,39 ha, iš jų parko teritorijos – 14,86 ha. Į Kalniečių teritoriją patenka LSMUL Kauno Klinikos, keli prekybos centrai, VDU „Rasos“ gimnazija, Kauno Antano Smetonos gimnazija, Kalniečių poliklinika, Kalniečių parkas su tvenkiniu.
Kalniečių mikrorajonas žymi ir Kauno ribą, besitęsiančią palei autostradą Kaunas – Vilnius, ją brėžia Kalniečių ir Eigulių mikrorajonus jungiantis Šiaurės prospektas, kurio keli svarbūs objektai – tais pačiais metais, kaip „Vitebskas“ pastatyta parduotuvė „Šiaurinė“, rusiškos muzikos repertuaru ir triukšmingais baliais garsėjantis restoranas „Legenda“ ir viena iš pirmųjų Kaune 2016 m. duris atvėrusi žemų kainų prekybos centro „LIDL“ parduotuvė.
