Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad COVID-19 pandemijos paženklinti 2020-ieji buvo pozityvūs vertinant nusikalstamumo statistiką: sumažėjo registruotų sunkių nusikaltimų, vagysčių, eismo įvykių.
R. Požėla sako, kad pernai būtent koronaviruso pandemija buvo „didžiausias pasaulinis, europinis ir Lietuvos policijos iššūkis“. Anot jo, 2020-ųjų pradžioje policija buvo pasiruošusi nusikalstamumo augimui, tačiau registruoto nusikalstamumo padėtis išliko stabili.
„Praėjusiais metais, lyginant su 2019-aisiais, registruotas nusikalstamumas mažėjo: mažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, deja, šioje vietoje didėjo nužudymai. Šių metų pirmasis ketvirtis irgi rodo panašias tendencijas: registruoto nusikalstamumo ženklus mažėjimas, apie 20 procentų – tiek bendro, tiek sunkaus ir labai sunkaus“, – pristatydamas pernykščius policijos veiklos rezultatus ketvirtadienį sakė jis.
R. Požėlos teigimu, pernai apie 16 proc. sumažėjo ir vagysčių, policija ištyrė didesnę jų dalį, nei anksčiau.
„Jų ištyrimas buvo rekordinis: visada vagystės buvo tiriamos maždaug apie 20-25 procentus, praeitų metų ištyrimas siekė beveik 34 procentus“, – tvirtino policijos vadovas.
Kaip vieną nusikalstamumo mažėjimo priežasčių jis įvardijo laiku atliktus pasirengimo darbus.
Anot jo, COVID-19 pandemijos pažymėti 2020-ieji eismo saugumo požiūriu taip pat buvo „vieni iš geriausių visoje Lietuvos istorijoje“.
„Tikėjomės, kad jie bus patys geriausi, deja, metų pabaigoje įvykusios kelios avarijos statistiškai mus bloškė šiek tiek atgal. Bet šioje vietoje reikia pasidžiaugti, kad šiai dienai turime absoliučiai geriausius statistinius avaringumo duomenis lyginant su visais ankstesniais metais“, – teigė R. Požėla.
Anot generalinio komisaro, per metus gauta daugiau nei 50 tūkst. pranešimų dėl karantino pažeidimų, pradėta 6,5 tūkst. administracinių teisenų, dėl saviizoliacijos patikrinta 38 tūkst. asmenų.
„Suprantame, kad tai – didžiulis resursas, kurį skyrėme šalia pagrindinių mūsų funkcijų“, – sakė komisaras.
Jis dėkojo ir pareigūnų bendruomenei, ir kritikams, kurie policijai, anot jo padėjo eiti į priekį ir „nebūti sau gražiems“. Policijos komisaras taip pat pripažino, kad dėl karantino priemonių kontrolės gyventojų pasitikėjimo policija rodikliai „šiek tiek pakrito“.
Jis taip pat įvardijo reformų planus pereiti policijai dirbti „prie penkių regionų – vieno juridinio asmens“. Tai, R. Požėlos nuomone, leis „užtikrinti didesnę apsaugą žmogui ir taupyti policijos finansus, kurie bus efektyviau naudojami policijos reikmėms“.
R. Požėla taip pat tvirtino, kad prieš metus Lietuva buvo „viena pirmųjų institucijų“, identifikavusi galimas grėsmes ir „kai valstybė dar miegojo letargo miegu“, dar pernai sausį pirko reikalingas priemones, pavyzdžiui, informacinių technologijų įrankius, kurie, anot komisaro, padėjo sklandžiai pereiti prie nuotolinio darbo.
„Metų antroje pusėje įsteigėme nuotolinį reagavimo į įvykius padalinį, kur mūsų darbuotojai, dirbdami visoje Lietuvoje, nuotolinėse darbo vietose, telefonu apdoroja vadinamuosius C lygio įvykius – tai taupo mūsų resursą. Tikrai, galiu kategoriškai teigti, kad šitas sprendimas yra pasiteisinęs“, – sakė jis.
Generalinis komisaras taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai policija pradėjo naudoti darbą supaprastinusias technologines naujoves įvykių apžiūroms – dronus, 3D skenerius, taip pat robotizuoti kai kurie procesai. Šiemet turėtų pradėti veikti ir naujas elektroninis e.policijos portalas, leisiantis naudotis „visomis elektroninėmis policijos paslaugomis“.
R. Požėla taip pat pranešė, kad balandžio 6-ąją, pirmą diena po Velykų, elektroninę erdvę šalyje pradės stebėti virtualūs pareigūnai – jie rūpinsis neapykantą skatinančiais ir kitais panašiais komentarais, t.y. įspės jų autorius.
„Dar kartą noriu užtikrinti, kad šie pareigūnai niekaip neįtakos žodžio laisvės, neužsiims cenzūra, jie reaguos tik į akivaizdžiai daromus ir rengiamus daryti nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – sakė jis.
Komisaras taip pat atkreipė dėmesį į atnaujinamą automobilių parką, uniformas, pažymėjo svarbius projektus – planuojamus naujus Kauno ir Šiaulių apskrities vyriausiųjų komisariatų pastatus, renovuojamą policijos stadioną Vilniaus Kalnų parke, kurį žadama atverti visuomenei.
Neatspindi realios situacijos
Policijos vadovams skelbiant apie per metus sumažėjusį registruojamų nusikaltimų skaičių, kriminologas Gintautas Sakalauskas pabrėžia, kad tai neatspindi realios nusikalstamumo situacijos.
„Turime suprasti, kad mes turime daug nusikalstamo elgesio, iš jo registruojama tik labai nedidelė dalis. Aš pastebiu, kad policija, aišku, tai nėra jos kaltė, jaučiasi labai atsakinga už tą registruotą skaičių, visą laiką nori pasakyti, kad padidėjo, sumažėjo. Bet tai, kas yra registruojama, nėra didžiąja dalimi atspindys to, kas iš tiesų yra“, – policijos renginyje ketvirtadienį kalbėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas.
Mokslininkas pastebėjo, kad 2020-aisiais nusikaltimų oficialiai registruota dukart mažiau, nei prieš 15 metų, tačiau siūlė atkreipti dėmesį į karantino metu išaugusią smurto artimoje aplinkoje problemą.
Kaip dar vieną pavyzdį jis pateikė nevyriausybinės organizacijos „Transparency international“ tyrimą, skelbiantį, kad beveik dešimtadalis gyventojų teigia pastaruoju metu davę kyšį.
„9 procentai – tai yra 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai 250 tūkstančių neregistruotų kyšių – turime jau penkis kartus daugiau, nei čia, kas pateikta bendrai nusikalstamo elgesio“, – teigė G. Sakalauskas.
Jo teigimu, prieš dešimtmetį policija dar užsakinėdavo viktimologinius tyrimus, kurie padėdavo įvertinti realią padėtį, dabar to nėra daroma, nors kitose Vakarų valstybėse iki šiol vertinama ir oficiali statistika, ir neoficialūs duomenys.
„Jei čia būtų Jungtinės Karalystės ar Vokietijos policijos ataskaita, būtų iškarto dvi linijos: tikro nusikalstamumo, ką sako gyventojai, ką jie patiria, ką patys padaro, tada būtų aiškus parodymas, kad mes registruojame tiek ir kalbame tik apie tai, ką mes registruojame. Tą daro ir britai, ir vokiečiai, visi kiti, kurie supranta, kad registravimas yra tik labai labai nedidelė dalis netgi to paties smurto, netgi tų patų nužudymų, kurie taip pat turi savo latentiškumą“, – kalbėjo jis.
