Iškart po Laimės dienos dar vienoje Kauno bendruomenėje kilo nepasitenkinimo banga – šį kartą už savo teisę į darnią aplinką kovą skelbia Žaliakalnio gyventojai. Iš Savanorių pr. į Kalniečių gatvę vedančioje nedidelėje tarpukario pedagogų brolių Antano ir Juozo Vokietaičių vardo gatvelėje, tarp saugotinų Žaliakalnio vieno aukšto medinukų ir šiuolaikiškų dviaukščių individualių namų planuojamas monstras – spjūvis į veidą ne vien aplinkiniams, bet ir viso Kauno gyventojams.
Į Kauną grįžta laukiniai laikai
„Jausmas toks, lyg į Kauną grįžta laukiniai, brutalūs laikai su visais tais baisiais „monolitais“ ir blokiniais daugiaaukščiais namais individualių namų pašonėje“, – sako netoliese planuojamų statybų aikštelės gyvenanti kaunietė Emilija. Moteris neslepia turinti daug sentimentų Žaliakalniui, todėl drauge su kitais aplinkinių namų gyventojais žada rimtai pakovoti, kad planuojamas statinys šioje vietoje neatsirastų ar bent jau būtų pakoreguotas jo aukštis.
„Pati esu gimusi ir augusi Žaliakalnyje individualiame name, šiame Kauno rajone gyveno mano abiejų tėvų tėvai, jų giminaičiai – šis mikrorajonas brangus daugeliui kauniečių, todėl labai pikta matyti, kad Kaunas perima sovietinę madą ir šalia privačios nuosavybės, žmonių puoselėjamų gėlynų ir darželių leidžia suplanuoti ir statyti daugiaaukščius pastatus, kurie visiškai sudarko erdvę bei ženkliai pablogina kitų gyventojų tiek gyvenimo kokybę, tiek nuvertina turimą jų nuosavybę. Tiesą sakant, tai yra tikrų tikriausias „legalus“ žmonių apvogimas viduryje dienos“, – žodžių į vatą nevynioja žaliakalnietė.
Jai pritaria ir arčiausiai planuojamo statyti daugiaaukščio gyvenantis Juozas. Jo namelis nedidelis, vos vieno aukšto su palėpe, tad kai priešais iškils 10 aukštų monstras, vyras savo namuose ir kieme apie natūralią dienos šviesą ir saulę gali pamiršti. „Atliko kažkokius skaičiavimus, kad neva atitinka normas, bet tegul patys pabando pagyventi, kai žiemos metu saulę ir dienos šviesą te matysiu ne daugiau pusantros valandos per parą“, – sako vyras. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad toks projektas ženkliai sumažins jo turimo būsto kainą, todėl net išsikraustyti neturės kur, nes pardavęs būstą kito nebeįpirks.
Užsispyrę statyti pastatą, lyg kaminą
Pareitą savaitę viešą nuotolinį susirinkimą surengę projekto vystytojai neslepia, kad nusileisti neketina ir statys suformuotame sklype Vokietaičių g. 3 maksimalaus pagal detalųjį planą leidžiamo aukštingumo pastatą – jis bus 29,90 metrų aukščio. Kad toks aukštingumas šiame sklype leistinas portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino ir Kauno miesto savivaldybė.
„Projektas rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakmu 2009-07-16 Nr. A-3047. Detaliuoju planu leidžiamas maksimalus pastato aukštis 29,90 metrų“, – rašoma savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus atstovo Arnoldo Bukelio atsakyme. Į klausimą, ar šioje Žaliakalnio vietoje, kur dominuoja sodybinis sklypų užstatymo pobūdis ir mažaaukščiai pastatai, yra normalu statyti daugiaaukštį, savivaldybė komentarų nepateikė.
Tačiau portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis projektas miesto savivaldybėje nėra patvirtintas, leidimai statyboms neišduoti, o po pirmojo viešojo susirinkimo prie projekto oficialioje savivaldybės svetainėje kaunas.lt atsirado ir įrašas, kad urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams savivaldybės sudaryta komisija kovo 15 d. rekomendavo projekto vystytojams spręsti dėl projektuojamo pastato aukščio mažinimo.
Tačiau vystytojai, panašu, laikosi įsikabinę savo. Kovo 22 d. vykusiame viešame posėdyje, kuriame aplinkinių namų gyventojai griežtai pasisakė nesutinkantys su daugiaaukščio statybomis, tvirtino tą patį, kad keisti pastato aukščio neketina, nes 29,90 metro jiems leidžia detalusis planas.
„Leidžiama, tai jokių būdu nereiškia, kad turi būti pasiektas maksimalus aukštis. Juk mieste taip pat leidžiama važiuoti 50 km per valandą, bet tai nereiškia, kad privalai pasiekti tokį greitį. Taip ir čia, jei aplinka diktuoja kitokį užstatymą, tai miesto urbanistų sprendimas gali numatyti mažinti aukštingumą“, – sakė nenorėjęs savo pavardės skelbti vienas iš miesto urbanistų.
Siauroje gatvelėje – dar 100 automobilių
Gyventojai taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas kliūtis, kurios tokio namo statybas šioje vietoje daro neįmanomas. Visų pirma, gatvelė, kurioje turi išdygti monstras yra per siaura, o sklypas per mažas, kad jame galėtų išsitekti 42 butų namui reikalingas parkingas. Dalį jo vystytojai žada įrengti po namu. Išgirdę tai seniai šia tema besidomintys aplinkinių namų žmonės griebiasi už galvų, nes, pasirodo, atliktų tyrimų metu jau seniau paaiškėjo, kad gruntas čia nestabilus – daugiausiai smėlis, todėl intensyvūs požeminiai darbai gali pakenkti kitų aplink stovinčių namų būklei, jau nekalbant apie patį daugiaaukštį.
„Įsivaizduokit, nurodyta, kad projektuotojas yra žmogus, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, o jei jo projektas pakenks mano nuosavybei, kaip mes išsiieškosime žalos atlyginimą?“, – retoriškai klausia Vokietaičių gatvelėje gyvenanti Dalia.
Neseniai daugelį metų apleistame sklype atsiradusioje iškaboje iš tiesų skelbiama, kad projekto autorius yra pagal individualią veiklą dirbantis Paulius Januškevičius, o projekto vystytojas – UAB „Investicijos slėnis“. Rekvizitai.lt duomenimis minėtoje įmonėje, kuri statys daugiabutį, šiuo metu dirba vienas darbuotojas – įmonės vadovas Gražvydas Dubinskas. Įmonės apyvarta pernai nesiekė 5000 eurų, įstatinis kapitalas – 2500 eurų.
Rinkosi į susirinkimą – nenusileis
Šeštadienio popietę prie planuojamų statybų sklypo A. J. Vokietaičių g. 3 susirinko kelios dešimtys aplinkinių namų gyventojų, kurie tarėsi, kokiomis pilietinėmis ir teisinėmis priemonėmis imti ginti tiek privatų, tiek viešąjį interesą.
„Gatvelė yra siaura, jau dabar sunku pro ją pravažiuoti, kai atsiras gyvenamasis namas su dar beveik 100 automobilių, kils ne tik transporto judrumo problemų, bet ir ženkliai išaugs tarša. Gyvenimo kokybė šioje vietoje labai pablogės“, – vieną iš argumentų dėstė ir atokesniuose namuose gyvenantys žmonės.
Taip pat pastebėta, kad namo pirmame aukšte suplanuotų komercinių patalpų įėjimai išeina vos ne į važiuojamąją gatvės dalį, nes šalia minėto sklypo nėra numatyta vieta šaligatviui. „Kils ir eismo problemų, užtikrinant pėsčiųjų saugumą. Neįsivaizduoju, kaip galima tokioje vietoje suplanuoti namą, kuris neatitinka jokių nei saugumo, nei sveiko proto kriterijų“, – piktinosi viena susirinkimo dalyvių.
Šios gatvelės senbuviai tvirtino dar prisimenantys laiką, kai minėtoje vietoje buvo keli sklypai, užstatyti nedideliais mažaaukščiais nameliais, kuriuos nugriovus, keli sklypai apjungti į vieną ir suplanuotas daugiaaukštis. Tačiau prieš daugiau kaip dešimtmetį žmonės jau vieną kartą buvo sukilę prieš jo statybas ir kartą statytojams jau teko sprukti pabrukus uodegas.
„Nesuprantu, laikai keičiasi, bet sumanymai lieka sustabarėję. Šioje vietoje galėtų iškilti šiuolaikiškų dviaukščių kotedžų kvartalas, kokių dabar Žaliakalnyje netrūksta, tačiau vystytojams tikriausiai trūksta ir fantazijos, ir aritmetikos žinių. Neabejoju, kad viską suskaičiavę suvoktų, jog mažaaukščių namų statyba šioje vietoje jiems būtų ir ekonomiškai pelningesnė“, – siūlė netoliese panašaus tipo namuose gyvenantys žmonės.
Tokie projektai – mentaliteto problema
Nenorėjusi skelbti savo pavardės architektė sako, kad iš pirmo žvilgsnio matyti, kad projektas visiškai netinkamas šiai vietai. „Matosi, kad per jėgą bandoma įgrūsti į nedidelį sklypą maksimalios apimties pastatą. Yra projekte ir daugiau kabliukų, kurie kelia abejonių, pavyzdžiui, įvažiavimas į parkingą. Nėra numatyta vieta vaikų žaidimo aikštelei, šiukšlių konteineriams. Man šitas projektas toks „ant snarglių“ padarytas, pabandymas, gal netyčia praeis“, – sako ji.
Taip pat moteris atkreipia dėmesį, kad vystytojo pateiktose vizualizacijose yra gudraujama, nes bandoma parodyti, jog aplink yra panašaus aukščio pastatų. Iš tiesų, tiek tolėliau, prie Savanorių pr. esantis daugiaaukštis, tiek buvusio centro „Juzė“ pastatai yra bent du kartus žemesni, nei planuojamas monstras. Artimiausias panašaus aukščio pastatas yra Savanorių pr./ K. Petrausko gatvių sankirtoje – tai nepriklausomybės pradžioje šioje sankryžoje iškilęs „monolitas“, iš esmės sudarkęs šią Savanorių pr. ir aplinkinių rajonų vizualiką.
„Stebėtina, kad XXI a., kai viso pasaulio didmiesčiai kalba apie ypatingą dėmesį miesto erdvių darniam vystymui, Kaune atsiranda statytojų, kurie toliau vadovaujasi praeito šimtmečio mentalitetu, o vienintelis jų tikslas – ekonominis interesas, kuris dargi ir abejotinas, nes parduoti butus nepatogiame daugiaaukščiame gali būti gerokai sudėtingiau, nei brangiai realizuoti būstus itin NT rinkoje paklausių kotedžų miesto centre segmente“, – įsitikinusi architektė.
