Kaune veikusios asociacijos direktorius kaltinamas pasisavinęs per 300 tūkst. eurų svetimų lėšų, o valstybei padaryta žala siekia beveik 130 tūkst. eurų. Jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir tikslinės paramos panaudojimo ne pagal paskirtį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnų atliktą ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuroras užbaigė kaltinamuoju aktu bei perdavė teismui.
Kaune veikusios asociacijos direktorius sumanė pasipelnyti. FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad nuo 2017 metų direktorius ėmė savintis svetimas pinigines lėšas. Būdamas asociacijos direktoriumi, asmuo su ES paramą skirstančia agentūra pasirašė tris sutartis dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo projektų įgyvendinimo.
Į asociacijos sąskaitą per kiek daugiau nei pusantrų metų buvo pervesta per 178 tūkst. eurų tikslinės paramos, tačiau, kaip įtaria pareigūnai, beveik 100 tūkst. eurų buvo panaudota ne pagal paskirtį, rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, direktorius, įgyvendindamas ES paramos projektus, vengė atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Įtariama, kad 2018 m. Europos socialinio fondo agentūrai buvo teikiami tikrovės neatitinkantys mokėjimo nurodymai, neva atsiskaitoma su paslaugų teikėjais, tačiau gauti pinigai jų nepasiekdavo – tikėtina, atsidurdavo direktoriaus rankose.
Skaičiuojama, kad tokiu būdu direktorius galėjo pasisavinti per 23 tūkst. eurų. Dar beveik 10 tūkst. eurų direktorius galimai pasisavino asociacijos vardu rengdamas viešuosius pirkimus. Iš galimų tiekėjų prašęs pasiūlymo galiojimo užtikrinimų, iš kelių tiekėjų gavo piniginius užstatus, tačiau nė nesiteikė su jais sudaryti sutarčių, o pinigų taip pat galimai negrąžino.
Pasirašęs dar vieną sutartį su verslo paramos agentūra, direktorius vėl rado būdų pasipelnyti. Projekto įgyvendinimui gavęs 30 tūkst. eurų, susitaręs su faktiškai kitai įmonei vadovaujančiu bendrininku, sumą galimai pasisavino. Pasirašęs fiktyvią bendradarbiavimo sutartį, asociacijos direktorius visus pinigus pervedė bendrininko įmonei, o pastarosios faktinis vadovas šią sumą išgrynino ir, sau pasilikęs 4 procentus, grąžino asociacijos direktoriui. Vykdant šį projektą taip pat nustatyta, kad direktorius iš vienos projekte dalyvavusios įmonės galimai apgaule įgijo per 20 tūkst. eurų.
FNTT pareigūnams atliekant tyrimą, direktoriaus žinioje buvusioje asociacijos buhalterinėje apskaitoje taip pat rasta trūkumų. Įtariama, kad ne visos iš juridinių asmenų gautos lėšos buvo įtraukiamos į apskaitą. Pareigūnai skaičiuoja, kad iš viso per dvejus metus direktorius galėjo pasisavinti per 140 tūkst. eurų asociacijos lėšų, iš kurių per 31 tūkst. – kartu su bendrininku.
Atlikus šį ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamojo galimai padaryta turtinė žala siekia per 300 tūkst. eurų, iš jų valstybei – beveik 130 tūkst. eurų, o juridiniams asmenims – per 170 tūkst. eurų. Žalos neatlygintos. Dėl neteisėtų veiksmų vykdant ES finansuojamus projektus, atlikus pažeidimų patikrinimus, su direktoriaus vadovaujama asociacija buvo nutrauktos turimos sutartys bei neišmokėta beveik 1 mln. eurų paramos.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki dešimties metų nelaisvės. Apgaule įgijus svetimą turtą, teisme gali būti skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą gali būti skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Dar vienus metus nelaisvės teismas gali skirti už tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį.
