Vyriausybė trečiadienį turėtų diskutuoti apie leidimą veiklą atnaujinti grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms. Posėdžio metu dėmesys bus skiriamas ir Kauno bei Klaipėdos paštų likimui.
„Norėtume pasiūlyti Vyriausybei, kad galėtų jau dabar veikti ne tik maisto produktais prekiaujančios parduotuvės, bet ir kitos nebūtinųjų prekių parduotuvės, jeigu jos turi atskirą įėjimą iš lauko pusės ir gali riboti pirkėjų srautus. Taip pat norėtume pasiūlyti atlaisvinti tam tikras paslaugas, būtent teikti grožio paslaugas, bet užtikrinant, kad vienu metu būtų ribojamas žmonių skaičius“, – pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neįvardijo tikslios dienos, kada galėtų atsidaryti minimos parduotuvės ir grožio paslaugų teikėjai, tačiau tikėjosi, kad tai įvyks netrukus.
„Mums jau šiandien tas pasiekimas, jog sumažėjo atvejų skaičius iki 500 (per 14 dienų – ELTA) 100 tūkst. gyventojų, leidžia ir spręsti šią savaitę, ir artimiausiu metu jau galvoti apie atidarymą. Konkrečios kažkokios dienos negaliu pasakyti, bet tikiuosi, kad netruksime ir galėsime pasinaudoti tomis paslaugomis ir verslai atsidarys“, – sakė A. Armonaitė.
Visgi, ekonomikos ir inovacijų ministrės atstovė Skaistė Barauskienė BNS teigė negalinti pasakyti, ar klausimas tikrai bus svarstomas ir kokios konkrečiai parduotuvės galės veikti.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pirmadienį sakė, kad dėl dalies parduotuvių ir grožio paslaugų atlaisvinimo dar reikia suderinti poziciją su sveikatos ekspertų taryba. Jos posėdis vyko antradienį vakare, tačiau kokios priimtos rekomendacijos, kol kas neskelbiama.
Kirpyklos ir dauguma parduotuvių neveikia nuo gruodžio 16 dienos, kai buvo įvestos sugriežtintos karantino priemonės.
Posėdyje išskirtinis dėmesys Kaunui
Vyriausybė trečiadienį taip pat spręs, ar parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams ir kokių finansinių išteklių tam reikės.
Susisiekimo ministerijos teigimu, jos suburta darbo grupė rekomendavo pastatus perimti valstybės nuosavybėn, sutvarkyti ir įveiklinti. Be to, Vyriausybei siūloma prašyti Kultūros paveldo departamento, kad jis nustatytų vienodą – nacionalinio reikšmingumo Klaipėdos pašto kultūros paveldo objektų lygmenį.
„Kartu su Kultūros ministerija ieškome geriausių sprendimų, kaip išsaugoti Kauno ir Klaipėdos centrinius paštų pastatus ir juos maksimaliai įveiklinti. Norime juos tikslingai pritaikyti visuomenės poreikiams ir užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą“, – pranešime sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Sprendimus siūloma priimti kuo greičiau, o juos perėmus valstybės nuosavybėn skirti lėšų jiems restauruoti.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms. Vilniaus centrinio pašto pastatas jau parduotas.
