Per pirmąjį karantiną Italijoje gyvenusi fotografė Viktorija Bevackua (meninis vardas Piki Pikitorija) sukūrė meno projektą „Mano sielos“. Po 6 m. emigracijos ji sugrįžo į Lietuvą ir antrąjį karantiną leidžia Kaune. Čia su fotografu Dmitrijumi Skačkovu per nuotolį kuria fotografijų projektą „Žmogus“. Juo siekia perteikti moters ir vyro gyvenimų skirtybes ir panašumus, atskleisti karantino metu itin pakitusius santykius, perteikti išgyvenimus ir žiūrovui padėti geriau suvokti patį save.
Grįžo į Kauną
Nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo muzikologijos magistro laipsnį, gyvenimas V. Bevackua nunešė į kitą – fotografijos meno sritį. „Joje atradau save ir jau šešerius metus – nuo pat gyvenimo Italijoje pradžios – intensyviai reiškiuosi. Pirmojo karantino metu Italijoje sukūriau fotografijų ciklą „Mano sielos“, o antrąjį karantiną leidžiu Kaune ir su D. Skačkovu rengiu ciklą „Žmogus“, – pasakojo V. Bevackua. Pašnekovė atskleidė, kad Kaune jai lengva kurti, o neseniai sugrįžusi iš emigracijos jau spėjo įsitvirtinti: greitai rado darbą, įsiliejo į kultūrinį gyvenimą.
Pirmojo karantino metu ji tikino išgyvenusi visą jausmų paletę, ypač sunkiai sekėsi išbūti namuose, tarp keturių sienų. „Komendanto valanda buvo ištisus 3 mėnesius. Visą tą laiką sėdėjome namuose. Buvo labai sunku psichologiškai, kaip ir kitiems, atskirtiems nuo pasaulio“, – atviravo fotografė V. Bevackua ir pridūrė, kad karantinas apsunkino fizinį, bet tik ne kūrybinį judėjimą.
Kuria nuotoliniu būdu
Kadangi karantino metu negalima rengti fotosesijų gyvai, pašnekovė sausio mėnesį pasiūlė Vilniuje gyvenančiam fotografui Dmitrijui Skačkovui fotografijų projektą „Žmogus“ kartu kurti per nuotolį. Pasiskyrę emocijas, jie save fotografuoja atskirai, o po to Viktorija abi nuotraukas technologijų pagalba sujungia į vieną, atrodo, lyg būtų fotografuotasi kartu. Projekto tikslas – sukelti refleksijas žiūrovų viduje.
„Nuotoliniu būdu kuriamas projektas įpareigoja itin jautriai ir harmoningai pajausti vienas kitą ir kaip asmenybes, ir kaip kūrėjus. Mums, menininkams, taip kurti yra didžiulis išbandymas, tačiau virusas negali sustabdyti gyvo ir tikro kūrybinio užtaiso!“, – įsitikinusi V. Bevackua. Šiuo metu per nuotolį sukurta dešimt fotografijų, išreiškiančių skirtingas emocijas: liūdesį, baimę, vienatvę, pyktį, susižavėjimą, trauką, nepasitikėjimą savimi ir kitu, atskirtį ir pan.
Įdomu, kad su vilniečiu fotografu D. Skačkovu ji niekada nebuvo susitikusi gyvai, atsitiktinai atrado jo kūrybą socialiniame tinkle ir pastebėjusi kūrybinę bendrystę – pasiūlė sukurti projektą nuotoliniu būdu. „Viena meniška siela sutiko kitą menišką sielą ir užvirė kūrybinis procesas“, – kalbėjo fotografė Viktorija.
Kad geriau save suprastų
Fotomenininkė pasakoja, kad projektą „Žmogus“ vienija užslėpta istorija tarp vyriškojo ir moteriškojo pradų, kuriuos bando perteikti vizualūs kūriniai. „Visos fotografijos yra susijusios. Tai labai jautrus žmogiškumo, nuoširdumo, santykių, pagarbos, savitarpio supratimo, vidinių jausmų išlaisvinimo ir nusivylimų stūmimo į šalį projektas“, – aiškino V. Bevackua.
Kūrėjai siekia šiuo darbu paskatinti žmonių vidinę refleksiją, atskleisti gilius, žmogiškus sielos išgyvenimus, paskatinti, o ne slopinti, paraginti dalintis tuo su kitais.
„Šiuo laikotarpiu mums visiems sunku psichologiškai, tad projekte „Žmogus“ vaizduojame, kaip reaguojame vienas į kitą, kaip išreiškiame ar užgožiame jausmus. Atspindimos ir karantino aktualijos: pakitę vyro ir moters santykiai, skirtingos reakcijos, baimės, nuoskaudos, užgniaužti jausmai. Kai sėdi vienas, uždarytas – šie jausmai suaktyvėja. Skatiname ištraukti tikruosius savo jausmus į dienos šviesą ir nebijoti jais dalintis su kitais!“, – ragino projekto „Žmogus“ sumanytoja V. Bevackua.
