Pandemijos metu sporto organizacijos ir klubai gana ženkliai nukentėjo finansiškai, ypač negaudami pajamų už parduotus bilietus. Pasak Seimo nario Andriaus Kupčinsko, Lietuvos sporto organizacijos ir sporto klubai išskirtinai subsidijų mechanizmų nesulaukė, todėl remiantis kitų ES valstybių pavyzdžiais, Lietuva taip pat turi svarstyti atitinkamas pagalbos ar kompensavimo priemones sporto klubams.
Artimiausiame Seimo Jaunimo ir sporto komisijos posėdyje (sausio 27 d., trečiadienį) Seimo narys siūlys įvertinti šias aplinkybes ir priimti atitinkamus pasiūlymus Vyriausybei.
Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo nuostolis dėl neparduotų bilietų už praėjusį ir einamą sezoną siekia beveik 3 mln. EUR, o tai yra vienas didžiausių komandos pajamų šaltinių. Dėl pandemijos Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bei jos narės skaičiuoja negavusios pajamų už bilietus už daugiau nei 2 mln. EUR. Dar 2020 m. gegužės mėn.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) kreipėsi į LKF, pristatydama Europos Komisijos pasiūlytą Investavimo į koronaviruso atsaką iniciatyvą. Šia iniciatyva Lietuvai buvo numatyta ir siūloma pasinaudoti 219 mln. EUR iš ES struktūrinių ir Investicinių fondų COVID-19 sukeltos krizės sporto sektoriaus žalai mažinti 2020-aisiais metais. Panašu, kad šia galimybe nebuvo pasinaudota, o organizacijų ir klubų nuostoliai toliau didėja.
„Savo ruožtu pasidomėjau kaip kitose ES kompensuojamos įvairių sporto klubų negautos pajamos už neparduotus bilietus į renginius ir tuščias arenas. Kai kuriose ES šalyse galioja bendra taisyklė, jog sporto šakų klubai gali pretenduoti į bendrą valstybių taikomą pagalbą subjektams, kurių veikla nukentėjo dėl suvaržymų, įvestų siekiant suvaldyti pandemiją.
Kitose šalyse sporto klubai paramą dėl koronaviruso sukeltų padarinių gauna kaip nevyriausybinio sektoriaus organizacijos.“ – teigia Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys A. Kupčinskas.
Pavyzdžiui, Airija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Švedija skyrė atskirus biudžetus ir sukūrė atskiras paramos programas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto sektoriui remti, įskaitant ir kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neįvykusių renginių ir neparduotų bilietų. Tuo tarpu federalinės valstybės – Austrija, Belgija, Vokietija – paramą sporto šakų klubams taiko ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir atskirai pagal kiekvienos federalinės žemės patvirtintas schemas.
„Vertas dėmesio ir Airijos vyriausybės pavyzdys, kuri 2020 m. lapkričio mėn. skyrė 85 mln. EUR paramą šalies sporto sektoriui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. Į šį pagalbos paketą įeina Klubų atsparumo fondas (angl. The Club Resilience Fund), kuris remia sporto klubus, kuriems dėl COVID-19 reikalinga pagalba, dotacijų forma“ – akcentavo Seimo narys A. Kupčinskas.
Dar vienas pavyzdys – Čekijos vyriausybė, kuri patvirtino paramos programas koronaviruso paveiktam šalies verslui, darbdaviams ir profesionaliam sportui remti. Pagal nustatytas atitinkamas priemones 0,5 mlrd. CZK (apie 19 mln. EUR) bus skirta „Covid – Sport II“ subsidijų programai, o konkrečios subsidijos dydis priklausys nuo sporto šakos, klubo dydžio ir veiklos išlaidų.
Aukščiausių futbolo ir ledo ritulio lygų klubai galės paprašyti didžiausios sumos – 12,5 mln. CZK (~477 tūkst. EUR). Lenkijos vyriausybė sporto sektoriaus atsigavimui nuo koronaviruso 2020 m. skyrė 54 mln. PLN (~12 mln. EUR). Naujajame ekonomikos gaivinimo plane Estijos Vyriausybė yra numačiusi 25 mln. EUR kultūros ir sporto sektoriaus palaikymui.
„Įvertinant šias aplinkybes, tikiuosi kad ir Lietuvos klubinis sportas sulauks atitinkamų subsidijų ar paramos bei išliks konkurencingas bendroje Europos erdvėje“, – teigia Seimo narys A. Kupčinskas.
