Šilumos kainoms Kaune pasiekus rekordines žemumas, miesto meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad tai yra pastarųjų penkerių metų nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šį lapkritį mažiausiai tarp Lietuvos miestų už šilumą moka būtent „Kauno energijos“ aptarnaujami vartotojai. Tokia tendencija išlieka jau kelis mėnesius iš eilės.
Išsaugojo rinkos dalį
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje lapkričio mėnesį, VERT duomenimis, yra 4,34 ct/kWh su PVM. Tuo metu kauniečiai jau kelis mėnesius iš eilės moka mažiausiai iš visos šalies gyventojų. Lapkritį – tik 3,54 ct už kilovatvalandę su PVM. Tai yra beveik 20 proc. pigiau nei pernai lapkritį.
„Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šį lapkritį šilumos kaina yra viena mažiausių per pastaruosius 23 metus. Tokį atpigimą daugiausiai lėmė ženkliai sumažėjęs šilumos kiekis, perkamas iš kitų šilumos gamintojų. Jį pakeitė pigesnė šilumos gamyba nuosavuose įrenginiuose.
„Dar 2015 metais, ateidami dirbti Kaunui, išsikėlėme tikslą, kad komunalinių paslaugų kainos gyventojams turi mažėti ir tapti vienos pigiausių. Neleidome sužlugdyti savo šilumos gamybos pajėgumų, nors buvo spaudimas juos atskirti nuo šilumos tinklo, paruošiant galimybes privatizacijai.
Per tą laiką Kaunas investavo į biokuro katilines, įsigijome Petrašiūnų katilinę, Palemono šilumos tinklus, sutvarkėme chaotišką situaciją Jurbarko katilinėje, atnaujinta didelė dalis šilumos tiekimo trasų. Šiandien turime mažiausią šilumos kainą šalyje – tai penkerius metus trukusio nuoseklaus darbo su aiškia kryptimi bei strategija rezultatas“, – pabrėžė Kauno miesto meras V. Matijošaitis.
Pasak jo, tuo pat metu į elektrą bei šilumą gaminančias jėgaines nemažai investavo ir privatus sektorius, kadangi valstybė anuomet gana dosniai subsidijavo tokius projektus. Tačiau „Kauno energijos“ turimos biokuro katilinės tapo rimta alternatyva ir atsvara privačioms jėgainėms. Šitaip miestas užsitikrino pranašumą, išlaikydamas savo šilumos gamybos rinkos dalį ir nesudarydamas sąlygų verslui diktuoti kainų.
Solidžių investicijų efektas
Per pastaruosius dvejus metus „Kauno energija“ įrengė 2 biokuro katilus ir 3 mobilias biokuro katilines, taip pat pabaigė nuo 2016 metų vykdytą „Pergalės“ katilinės modernizavimo projektą. Jo metu nugriauti 4 seni ir sumontuoti 7 modernūs katilai. Taip pat per šį laikotarpį bendrovė mieste rekonstravo ir naujai nutiesė beveik 15 km įvairaus skersmens šilumos tiekimo tinklų.
Į naujų šilumos gamybos įrenginių diegimą bei tiekimo tinklų rekonstravimą vien per praėjusius metus ir pirmąjį šių metų pusmetį „Kauno energija“ investavo apie 30 mln. eurų, iš kurių beveik 11 mln. – Europos Sąjungos dalinis finansavimas.
Visų šių investicijų rezultatas dabar akivaizdžiai matomas radikaliai sumažėjusiose sąskaitose už šilumą. Ypač ryškiai pokyčiai atsispindi spalio mėnesio sąskaitose, kurios siekia tik apie 10 eurų ir yra daugiau nei perpus mažesnės už pernykštes spalio sąskaitas.
Išlaikys žemas kainas ir toliau
Tikėtina, kad žemų kainų pozicijas AB „Kauno energija“ išlaikys ir ateinančiame šildymo sezone, sumažindama sąnaudas, atsisakius gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės. Taip per 2020 metus bendrovė savo vartotojams Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke sutaupys dar apie 1,6 mln. eurų.
Be to, „Kauno energijos“ uždirbta papildoma investicijų grąža leido sumažinti kilovatvalandės kainą po 0,32 cento. Tai yra lėšos, kurias įmonė uždirbo padidinusi veiklos efektyvumą ir sumažinusi kuro sąnaudas.
Iki šių metų spalio ši kainų mažinimo dedamoji iš viso sudarė 8,33 mln. eurų. „Jei šilumą gyventojams tiektų privatus verslas, natūralu, kad savo uždirbto pelno jis neskirtų kauniečių sąskaitoms mažinti“, – pridūrė Kauno meras.
Visą informaciją apie „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainas, jų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galima rasti bendrovės interneto svetainėje.
