Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis atsisako Seimo nario mandato, protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente.
„Kadangi suprantu, kad viena iš problemų, kodėl pozicija negali nusileisti ir atstatyti demokratijos, yra mano asmenyje, aš ir šitą problemą panaikinsiu, kad valdančioji dauguma galėtų nusileisti ir mūsų frakcijai sudaryti galimybes pilnai dirbti Seime. Mano sprendimas yra pasitraukti iš Seimo“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Anot R. Karbauskio, jam pasitraukus derybos dėl pozicijų Seime turėtų prasidėti iš naujo ir anksčiau atmesta „valstietės“ Aušrinės Norkienės kandidatūra iš naujo teikiama į Seimo vicepirmininkes.
„Viskas pradedama iš naujo: arba viskas arba nieko. Šitoj vietoj mes ginam už mus balsavusių žmonių interesus, šitoj vietoj ne mes esame apvogti, mes esam įsipareigoję tiems žmonėms, kurie už mus balsavo, kurie pirmam ture atidavė balsus už LVŽS“, – sakė R. Karbauskis.
„Frakcijos vadove išrinkta A. Norkienė, aš labai tikėčiausi, kad Seimo dauguma turės nors truputį sąžinės ir grįš prie pirminio pasiūlymo dėl Seimo pirmininko pavaduotojų, ja vėlgi būtų siūloma A. Norkienė, kadangi argumentų prieš ją nebuvo pasakyta jokių, išskyrus, kad siūlau aš“, – kalbėjo LVŽS vadovas.
Klausiamas, ar yra aplinkybių, dėl kurių jis pakeistų savo sprendimą atsisakyti mandato, R. Karbauskis teigė, jog tą padarytų, jei valdantieji paprašytų likti Seime.
Spaudos konferencijoje dalyvavę „valstiečių“ frakcijos nariai šį pasakymą sutiko juoku.
„Viena aplinkybė galėtų pakeisti, jei Seimo dauguma paprašytų manęs to nedaryti. Aš antradienį kreipsiuosi į VRK su pareiškimu, jie turi laiko iki antradienio, jei nori, kad likčiau Seime, bet visi čia juokiasi ir aš galiu juoktis“, – sakė R. Karbauskis.
Jis sakė liksiantis politikoje, „ir bus aktyvesnis nei buvo iki šiol, nes turės daugiau instrumentų“, teigė, jog „valstiečiai“ formuos šešėlinį ministrų kabinetą, kuris turėtų būti paskelbtas gruodį.
Klausiamas, kokių veiksmų imsis, jei valdantieji nereaguos į jo pasitraukimą, R. Karbauskis teigė, kad „valstiečiai“ tęs rezistenciją.
„Frakcija pasakė savo valią, rezistencija, kuri šiandien prasidėjo, kad „valstiečiai“ nedalyvaus komitetų, komisijų vadovybėse, Seimo sueigoj ir taip toliau. (…) Kitas mūsų žingsnis bus informuoti visas Europos Sąjungos valstybes, kas mūsų Seime darosi, nes šiandien rasti Europoj valstybę, kad frakcija turinti 30 Seimo narių iš 141, tokio dydžio frakcija nebūtų atstovaujama vadovybėje, tokio atvejo nerasite, išskyrus, kai būna kokie nors karai ar kažkokios ypatingos priešpriešos“, – kalbėjo LVŽS vadovas.
„Čia yra politinės kultūros dugnas, ir jį pasiekė mūsų oponentai, kurie turi 74 balsus“, – pridūrė R. Karbauskis.
Anksčiau partija paskelbė, kad sprendimą dėl pasitraukimo R. Karbauskis su frakcija priėmė „nepritardami ir protestuodami prieš Seimo vadovybės ir Seimo daugumos veiksmus, kuriais eliminuojama didžiausia opozicinė frakcija iš Seimo vadovybės“.
„Dar ryte frakcija pranešė atsisakanti dalyvauti tolesniame politiniame farse, kurį kuria frakcijos pasitikėjimą praradusi Seimo vadovybė ir valdančioji dauguma. R. Karbauskis prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiks artimiausiame šios komisijos posėdyje“, – sakoma partijos pareiškime.
Seimas šią savaitę tvirtindamas parlamento vadovo pavaduotojus atmetė „valstiečių“ pasiūlytos A. Norkienės kandidatūrą. Visi kiti pasiūlyti vicepirmininkai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.
Atmetus A. Norkienės kandidatūrą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pateikė opozicinių socialdemokratų atstovą Julių Sabatauską. Per pirmąjį posėdį buvo išrinktas vicepirmininkas nuo opozicijos, „darbiečių“ atstovas Andrius Mazuronis.
Be savo atstovo Seimo vadovybėje likę „valstiečiai“ žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad didelė politinė grupė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei maža grupė.
Tarp opozicinių frakcijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 32 atstovus parlamente, Socialdemokratų partija – 12, Darbo partija – dešimt.
R. Karbauskis pirmą kartą Seimo nario mandatą gavo 1996-2000 m. kadencijoje, 2000-2004 m. į parlamentą pateko jau su Lietuvos valstiečių partija, o 2016-2020 m. – su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Šiemet „valstiečių“ lyderis į Seimą praėjo daugiamandatėje apygardoje – LVŽS sąraše jis buvo įrašytas antru numeriu, šioje pozicijoje liko ir po reitingavimo.
Papildyta 19.00 val.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio pavakarę gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio prašymą nutraukti jo Seimo nario įgaliojimus.
„Komisija gavo pono Ramūno Karbauskio pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo ir artimiausiame komisijos posėdyje, kurį planuojame antradienį, šį klausimą spręsime“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.
Pasak jos, R. Karbauskis turės perskaityti pareiškimą per komisijos posėdį, tuomet jam VRK sprendimu būtų panaikintas mandatas.
„Atsiradus laisvai vietai, mandatą suteiktume kitam eilėje esančiam kandidatui, pirmam už brūkšnio, tai būtų Asta Kubilienė“, – sakė L. Matjošaitytė.
„Valstiečių“ vadovas R. Karbauskis ketvirtadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente.
„Kadangi suprantu, kad viena iš problemų, kodėl pozicija negali nusileisti ir atstatyti demokratijos, yra mano asmenyje, aš ir šitą problemą panaikinsiu, kad valdančioji dauguma galėtų nusileisti ir mūsų frakcijai sudaryti galimybes pilnai dirbti Seime. Mano sprendimas yra pasitraukti iš Seimo“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Anot R. Karbauskio, jam pasitraukus derybos dėl pozicijų Seime turėtų prasidėti iš naujo ir anksčiau atmesta „valstietės“ Aušrinės Norkienės kandidatūra iš naujo teikiama į Seimo vicepirmininkes.
