Net tris mėnesius trukęs karantinas gerokai sutrumpino laiką, per kurį artėjančių rinkimų į Seimą kandidatai galėjo prisistatyti savo rinkėjams. Tačiau greičiausiai tai ne esminė priežastis, dėl kurios politikai vis dar mažai atpažįstami apygardose, kur tikisi būti išrinkti. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ką apie savo kandidatus žino Savanorių apygardos gyventojai.
Visi gražūs, bet nei vieno nerinktų
Šiais metais vienmandatėje Savanorių apygardoje rungsis 11 kandidatų, tačiau portalo apklausos metu paaiškėjo, kad šioje apygardoje gyvenantiems kauniečiams daugumos kandidatuojančių politikų veidai matyti plakatuose ar kituose lankstinukuose, bet pavardės ar nudirbti darbai nepatraukė kauniečių dėmesio. Vieni apklaustieji svaidėsi įžeidžiančiomis ar net grasinančiomis replikomis apie politikus, o kiti maišė kandidatų veidus su geriau žinomomis pavardėmis.
Pakalbinus Dainavos mikrorajono gyventojus, šiems labiausiai matyti pasirodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Lauras Stacevičius ir Nacionalinį susivienijimą atstovaujantis Stanislovas Buškevičius.
Viena rinkėja sumaišė TS-LKD atstovą Paulių Lukševičių su Kauno miesto meru, klausdama ar tai Matijošaitis. Situacija komiška, nes šalimais buvęs portretas buvo Matijošaičio – tik ne Visvaldo, o Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio.
Pastebėta tendencija, jog jaunesni apklaustieji mažai domisi politika, o dalis net neplanuoja balsuoti, paklausus ar nebijo, jog neatidavus savo balso išrinkta valdžia gali netenkinti, jaunas vyras išreiškė susirūpinimą, kad politikai nepatenkina gyventojų lūkesčių jau ne pirmus metus.
„Ne pirmi metai jau taip. kiekvienais metais pažadai pažadai, bet iš tų pažadų nieko nėra, kai išrenka jau“, – sakė jis.
Trūksta žinomumo
Pagal portalo DELFI užsakymu atliktą naujausią visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 16–26 dienomis atliktą apklausą, jei rinkimai vyktų šiuo metu daugiausiai balsų gali tikėtis surinkti dvi partijos – tai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) ir tik per vos ketvirtadalį punkto atsiliekanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Pagal šią apklausą TS-LKD palaiko 14,5 proc. apklaustųjų, LŽVS – 14,1 proc.
Tarp aukščiausiai šiuo metu reitinguose vertinamų partijų iškeltų kandidatų Savanorių apygardoje – į Kauno miesto tarybą pernai vykusių savivaldos rinkimų metu išrinktas TS-LKD partijos narys Paulius Lukševičius bei į praeitos kadencijos Seimą nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos išrinktas, tiesa, per šiuos ketverius metus mažai viešojoje erdvėje pastebėtas Lauras Stacevičius.
Abu politikai šios apygardos rinkėjams mažai pažįstami. Akivaizdu, jog per ketverius metus Seime Vilniuje dirbęs L. Stacevičius sau politinio kapitalo pelnyti negebėjo, o kodėl miesto taryboje dirbančiam P. Lukševičiui trūksta žinomumo, paaiškino VDU politologas Bernaras Ivanovas.
„Jau seniai žinoma tendencija, kad žinomumas duoda balsus. Jei politikas rezonuoja viešojoje erdvėje, net nesvarbu, kad ir kaip tuščias kibiras – tai jam duoda balsų. Netekę valdžios Kaune konservatoriai prarado vadinamąjį administracinį resursą – dabar mieste politinę aikštelę kontroliuoja „Vieningas Kaunas“, tad opozicijoje likusios TS-LKD partijos nariams žymiai sunkiau išlikti matomais Kaune“, – sako B. Ivanovas.
Šiek tiek labiau matytas praeiviams atrodo Nacionalinio susivienijimo iškeltas kaunietis Stanislovas Buškevičius, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, tačiau apklausos rodo, kad ši politinė jėga turi vos kelių procentų palaikymą, o laimėti vienmadatėje apygardoje be partijos užnugario – misija ne iš lengvųjų.
Peršoks 5 proc. kartelę
Pagal „Spinter tyrimai“ apklausą, nors tarp kitų partijų reitingų lentelėje ir vyksta įnirtinga kova, tačiau perkopti 5 procentų kartelę daugiausiai šansų turi tik 5 politinės jėgos.
Be pirmaujančių TS–LKD ir LVŽS, jei rinkimai vyktų šiomis dienomis tikėtina, kad į Seimą patektų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – palaiko 8,4 proc. apklaustųjų, Darbo partija, kurią remia 7,2 proc. apklausos respondentų, ir Liberalų sąjūdis, rugsėjį už šią partiją balsuotų 6,7 proc. apklaustųjų.
Tarp socialdemokratines idėjas atstovaujančių kandidatų šioje apygardoje – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Darius Razmislevičius, sukaupęs nemažą darbo patirtį Kauno savivaldos veikloje, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys bei nuo LSDP atskilusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) šiuo metu keliamas Vytautas Kamblevičius, kuris į praeitos kadencijos Seimą buvo išrinktas su Partija „Tvarka ir teisingumas“. Deja, apklausos rodo, kad nei praeityje, nei dabar pastarojo kandidato atstovaujamos partijos didelių šansų patekti į Seimą neturi.
Tikėtina įveiksiančiai 5 proc. kartelę Darbo partijai šioje apygardoje atstovauja Mantas Stulgaitis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – Aistis Vaitiekaitis.
Tarp kandidatų – Matijošaitis
Už 5 proc. ribos pagal „Spinter tyrimai“ apklausą šiuo metu liktų ir Laisvės partija, rugsėjį už ją būtų balsavę 4,5 proc. apklaustųjų. Tačiau šios partijos atstovas Savanorių apygardoje Marius Matijošaitis turi vieną kozirį, kuriuo galėtų patraukti rinkėjų dėmesį – tai pavardė.
Šis pavardės sutapimas su Kaune didelio palankumo per praeitus savivaldybės rinkimus pelniusio Kauno mero ir jo sūnų pavardėmis galbūt gali tapti tuo laimingu koziriu gauti neapsisprendusių rinkėjų balsų, kaip kad nutiko per praeitus rinkimus žinomos žurnalistės Ritos Miliūtės bendrapavardei Rūtai.
„Jei toks pavardžių sutapimas būtų tendencija, tai galima būtų sakyti, kad naudojamos juodosios technologijos, bet partija, kuriai atstovauja kandidatas nepanaši į tokią, kuri naudotų tokius metodus, todėl greičiausiai tai tikrai tik sutapimas“, – sako politologas B. Ivanovas.
M. Matijošaitis portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad neturi giminystės sąsajų su Kauno meru bei teigė, kad yra nuoširdžiai susidomėjęs ir įsitraukęs į politinę veiklą.
„Tai daryčiau, kad ir kokia mano pavardė bebūtų“, – sakė jis. Kandidatas yra baigęs politologijos studijas, turi vertėjo ir vadybininko darbo patirties, priklauso asociacijai „Jaunimas, kuriantis Lietuvą“, o įvairia visuomenine veikla užsiima daugiau kaip 10 metų.
Juodųjų technologijų netrūksta
Tarp kitų kandidatų šioje apygardoje – ir Lietuvos žaliųjų partijos atstovė mokytoja Rūta Andriuškevičienė, kurią kauniečiai galėjo įsiminti iš jos bandymo kandidatuoti praeituose rinkimuose į Kauno merus. Taip pat čia susigrums Krikščionių sąjungos narė Edita Morkūnienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Zofija Pilypienė.
Nors B. Ivanovas sako, kad pavardės sutapimas M. Matijošaičio atveju greičiausiai nėra specialiai suplanuotas, tačiau praktika rodo, kad tokie metodai yra naudojami, siekiant manipuliuoti mažiau išmanančiais rinkėjais.
Prisimenant per praeitus rinkimus netikėtai aukštai reitinguose iškilusią LŽVS atstovę Rūtą Miliūtę, kurios pavardė sutapo su žinomos žurnalistės Ritos, galima būtų atkreipti dėmesį, kad šiuose rinkimuose minėta politikė, kaip LŽVS narė yra iškelta Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje.
„Juodųjų technologijų pavyzdžių turime ir daugiau, kad ir leidinys „Neliečiamieji“ yra tipinis pavyzdys, kai politinėje kovoje panaudojami nacių rinkiminiai metodai“, – sako politologas B. Ivanovas.
Visą į Seimą vienmandatėse apygardose šiemet kandidatuojančių politikų sąrašą rasite čia.
Primename, kad 2016-aisiais į Seimą iš viso išrinktas 141 narys, 71 iš jų – tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėse apygardose pagal partijų pateiktus sąrašus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016-ųjų Seime užsitikrino 56 parlamentarų mandatus, konservatoriai gavo 31 mandatą, socialdemokratai – 17, LR Liberalų sąjūdis – 14 mandatų.
Po aštuonis atstovus parlamente turėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“, du – Darbo partija, po vieną mandatą laimėjo Lietuvos žaliųjų partija, Centro partija bei partija „Lietuvos sąrašas“. Dar du mandatus gavo save išsikėlę kandidatai.
Rinkimai į LR Seimą vyks spalio 11 d.
