Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta byla, kurioje J. Biržiška, fekalijų kibiru apipylęs nukentėjusįjį pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.
Teismas konstatavo, jog J. Biržiška 2020 m. sausio 21 d. apie 18.30 val., būdamas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie įmonės pastato, Kaune, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – pribėgdamas iš nugaros pusės prie nukentėjusiojo S. B. ir ant galvos užmaudamas kibirą su išmatomis, taip sugadindamas S. B. dėvimus drabužius ir padarydamas turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o po to numetęs kibirą pabėgo.
Nuosprendyje pažymėta, jog fekalijų kibiro užmovimas nukentėjusiajam ant galvos – buvo įžūlus elgesys. Tačiau kaltinamajam inkriminuotas dar vienas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – pašalintas iš kaltinimo, kadangi nuteistojo elgesys nebuvo nukreiptas į turtą turintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, jo veiksmai taip pat nebuvo nukreipti į svetimo turto gadinimą.
Nuteistasis nuo pat veikos padarymo momento savo kaltę pripažino, apie tai elektroniniu laišku pranešė kitiems nukentėjusiojo kolegoms, tačiau teismui pateikė vis kitokias savo elgesio priežastis, rašoma Kauno apylinkės teismo pranešime žiniasklaidai.
Tai norėjo parodyti, kad nukentėjusysis vertas srutų kibiro ir jo vieta tarp srutų; jautėsi pažemintas kaip vyras ir tai buvo pagrindinė jo veiksmų priežastis; norėjo apginti šeimą, o teismui tik deklaratyviai išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, vis tvirtindamas, kad „nukentėjusysis „didesnę žalą padarė jo šeimai“, todėl teismas to nepripažino J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nors nuteistasis J. Biržiška tvirtino nesiekęs sutrikdyti ir nesutrikdęs viešosios tvarkos ir rimties, tokios pozicijos laikėsi ir jo gynėja, tačiau nepaisant to, prašydama išteisinti kaltinamąjį nurodė, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekse, požymiai, t. y. siekis sutrikdyti viešąją tvarką.
Tai teismas pripažino kaip gynybinę versiją, kuri paneigta byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, kaltinamojo parašytu elektroniniu laišku ir kitais rašytiniais įrodymais.
Už padarytą nusikaltimą teismas J. Biržiškai paskyrė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant J. Biržiška per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.
Teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir iš nuteistojo J. Biržiškos priteisė jo naudai 580,00 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui bei priteisė atlyginti 550,00 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau teismas nuosprendyje pažymėjo, „kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, nukentėjusysis į medikus dėl sveikatos sužalojimo ir psichologinės pagalbos nesikreipė, tačiau keletą dienų jautė odos perštėjimą <..> grįžo į normalų gyvenimą“, todėl nukentėjusiojo pareikštą 1 500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš kaltinamojo priteisė 300,00 (tris šimtus) eurų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
