Ilgojo Vėlinių savaitgalio išvakarėse, praėjusio penktadienio popietę, prieš baigiantis darbo dienai, Seimo kanceliarijoje įregistruoti du Seimo narių papildymai dar 2007-ais metais dvi procedūrines stadijas – pateikimo ir svarstymo – praėjusiam įstatymo projektui. Šio projekto esmė – įteisinti buvusių Seimo narių valstybines rentas, prilyginant buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas.
Naujais pasiūlymais papildomai siekiama, be buvusių ir neperrinktų Seimo narių, valstybinę rentą mokėti ir visiems buvusiems premjerams.
Pasiūlymų iniciatoriai – liberalas ir darbiečiai
Pasiūlymų iniciatoriai – Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Liesys ir Darbo partijai Seime atstovaujantys Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis. Būtent šių trijų parlamentarų parašai yra ant pasiūlymų originalų.
Tačiau internete, Seimo svetainėje publikuojamoje informacijoje, prie minėtų pasiūlymų įrašyta ir daugiau Seimo narių, teikiančių šiuos pasiūlymus, pavardžių: Darbo partijos atstovų Petro Čimbaro, Valentino Bukausko, Mindaugo Puidoko, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovės Irenos Šiaulienės, naujai į Seimą perrinkto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos nario Česlovo Olševskio.
J. Liesys, A. Skardžius, P. Čimbaras ir I. Šiaulienė po 2020-ųjų spalį vykusių Seimo rinkimų nebuvo perrinkti dar vienai kadencijai.
Tam, kad įstatymas būtų priimtas, Seime užtektų vieno balsavimo, kuris galėtų įvykti jau šį ketvirtadienį. Tikėtina, kad balsų tokio projekto priėmimui bus surinkta pakankamai, ypač žinant, kokia didelė dalis šios kadencijos parlamentarų nebuvo perrinkti naujai kadencijai.
Vėlinių dieną „Delfi“ žurnalistei susisiekus su pataisų iniciatoriais, Seimo nariai teisinosi, kad daro labai gerus darbus kolegoms.
Dirbti buvusiems parlamentarams – neapsimokėtų
Abu pasiūlymai – identiški, net gramatinė klaida aiškinamajame rašte – ta pati. Skiriasi tik įstatymo įsigaliojimo data ir siūlomos rentos dydis.
J. Liesio pasiūlyme siūloma įstatymo įsigaliojimo data laikyti jau šių metų lapkričio 12-ą dieną, A. Skardžiaus ir A. Mazuronio – ateinančių metų sausio 1-ąją.
J. Liesys siūlo braukti projekte numatytą 75-ių procentų Seimo nario vidurinės pareiginės algos dydį iki 50-ies, sumažinant ir rentos signatarams dydį, suvienodinant ją iki Seimo nario rentos dydžio, gi paraleliniame pasiūlyme visiems siūlomas nustatyti vienodas 75 procentų Seimo nario vidutinės algos rentos dydis.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme signatarams yra nustatytas 50 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio renta, tačiau konservatorių naktinės mokesčių reformos 2008-aisiais metais metu, tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės sprendimu šis dydis sumažintas iki 38,79 procento, jis iki šiol neatstatytas ir šiuo metu siekia 1136 eurus per mėnesį. Tiek rentos šiuo metu gauna Nepriklausomybės akto signatarai.
Priėmus siūlomas pataisas, 75 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio renta siektų 2196 eurus per mėnesį.
Ją, pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus, siūloma mokėti visiems be išimties buvusiems ir vėliau neišrinktiems Seimo nariams bei ministrams pirmininkams. Renta būtų mokama atgaline data už visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios už laikotarpį, nuo kada tokia teisė į rentą buvo įgyta, ir mokėti iki gyvos galvos, kaip dabar nustatyta signatarams.
Renta parlamentarams ir buvusiems premjerams būtų mokama net ir tada, jei jie išvyktų nuolatinai gyventi į užsienio valstybę.
Rentos negalėtų gauti draudžiamųjų pajamų turintys neišrinktieji parlamentarai, t.y. tie, kurie neįsidarbintų po nelaimėtos kadencijos.
Senatvės pensija neįsiskaito į draudžiamąsias pajamas, taigi, pensininkai parlamentarai gali tikėtis ir neblogos senatvės pensijos, ir valstybinės rentos papildomai.
Nesitikėjo būti susekti
Žinios, kad Seime bręsta iniciatyva atgaivinti 2007-aisiais metais iki paskutinio balsavimo prastumtąjį įstatymo projektą, įteisinantį buvusių Seimo narių valstybines rentas, „Delfi“ žurnalistę pasiekė iš karto po to, kai Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymą dėl Seimo rinkimų kartelės sumažinimo, t.y. 2019-ųjų gruodį.
Jau tuomet šaltiniai Seime teigė, kad bijodami neperrinkimo 2020-ais, senbuviai iš vadinamosios „bebrų“ partijos ieško sąjungininkų užsitikrinti būsimas privilegijas iš valstybės biudžeto.
Kai tie patys šaltiniai patvirtino, kad greičiausiai toks sumanymas bus bandomas įgyvendinti lengviausiu ir tiesiausiu keliu – nupučiant dulkes ir ištraukiant dar Gedimino Kirkilo premjeravimo laikų įstatymo projektą, kurio priėmimui telikęs vienas balsavimas Seime, tebuvo laiko klausimas susekti, kada toks siūlymas bus teikiamas.
Tokia diena išaušo prieš Vėlinių savaitgalio išeigines. Surasti užregistruotus pasiūlymus, nežinant ir specialiai nesekant įstatymo projekto registracijos numerio, būtų buvusi neįmanoma misija, nes šie pasiūlymai apdairiai buvo paslėpti į archyvą, o žurnalistai paprastai mato tik naujai teikiamų projektų dokumentus.
Dar daugiau – pamačius registruotus pasiūlymus, kas iš esmės reiškė, kad minėtas įstatymo projektas teoriškai jau artimiausią posėdį gali būti skubiai apsvarstytas Seimo biudžeto ir finansų komitete ir iš karto pateiktas paskutiniam balsavimui plenarinio posėdžio metu, nė ant vieno iš pateiktų pasiūlymų nebuvo išlikusių dokumento metaduomenų, t.y. neįmanoma atsekti, kas sukūrė šiuos dokumentus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
