Lietuvoje kiekvieną savaitę užsikrėtimų skaičius koronavirusu toliau dvigubėja, rodo „Delfi“ gauta Vyriausybėje atlikta, tačiau neviešinta Covid-19 analizė. Kaip rodo duomenys, spartus infekcijos plitimas stebimas visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir Kaunas turėtų pasiekti dabartinę Vilniaus situaciją.
Be to, panašu, kad ir pačios Vyriausybės koridoriuose sklando abejonės „mažojo karantino“ efektyvumu. Kaip teigiama analizėje, šiuo metu Lietuvos situacija primena Slovakijos padėtį prieš kelias savaites, kai per dieną 5,5 mln. populiacijai tekdavo 1500-2000 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
„Jiems įvedus „mažąjį karantiną“ (kuris labai panašus kaip dabar mūsų) atvejų skaičius toliau kilo. Šį savaitgalį jie darė bandomąjį masinį testavimą keliuose paveiktuose rajonuose – per dvi dienas antigenų testais ištyrė 150000 žmonių ir nustatė 5500 teigiamų testų. Kitą savaitgalį jie testuos visą populiaciją ir dar kitą planuoja kartoti tyrimą“, – nurodoma analizėje.
Kad tokia situacijos apžvalga Vyriausybėje iš tiesų buvo parengta, „Delfi“ patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
Užsikrėtimų skaičius toliau dvigubėja
Naujų užsikrėtimų skaičius kiekvieną savaitę dvigubėja, o, pavyzdžiui, per praėjusį antradienį užsikrėtusiųjų skaičius išsaugo daugiau nei triskart lyginant su ta pačia ankstesnės savaitės diena.
Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius „Delfi“ teigė, kad jo augantys užsikrėtimų skaičiai nė kiek nestebina, o pagrindinė to priežastis – ne biologinė, ne viruso transformacijos, o žmonių elgesys.
„Pagrindinė antros bangos priežastis, jeigu mes kalbame apie kilimą nuo rugsėjo pradžios, yra žmonių elgsena, kuri yra visiškai kitokia negu buvo pavasarį. Jeigu pasižiūrėtume į save, į savo artimuosius, bendradarbius, mes pamatytume, kad mes per palyginus sėkmingą vasarą įpratome ir susigyvenome su ta mintimi, kad virusas yra šalia mūsų, jis mums nieko padaryti negali ir tada mes galime elgtis taip, tarytum to viruso nebūtų.
Tas elgesys visą vasarą akumuliavo kritinę masę pagrindine besimptomačių viruso nešiotojų, kurie paskui jau virusą paskleidė tarp gyventojų, darbuotojų, parduotuvėse – tarp pirkėjų ir klientų. Dabar mes turime to rezultatą“, – teigė G. Valinčius.
„Greičiausiai, dviejų-trijų dienų ar savaičių laikotarpy kilimas toliau turėtų vykti, nes tie dalykai nesustoja, jei operacijų vadovas išleis dekretą ar nauja valdžia padarys kažkokią priemonę. Tam reikalingos kelios savaitės.“
Jo teigimu, kažkada buvo sunkiai įsivaizduojama ir tai, kad kasdienių atvejų skaičius gali pasiekti 100, tačiau tai gana greitai virto realybe.
Po Vilniaus – eilė Kaunui, o tada ir kitiems didmiesčiams
Dar praėjusį trečiadienį skelbta, kad per savaitę sergančiųjų koronavirusu Kaune išaugo daugiau nei 30 proc. Vyriausybės turimoje analizėje nurodoma, kad sergamumas didmiesčiuose ir toliau augs.
„Pagal sergamumą Kaunas atsilieka maždaug savaitę nuo Vilniaus, o Klaipėda nuo Kauno“, – teigiama analizėje. Tai reiškia, kad, remiantis šiais duomenimis, Kaunas šią savaitę gali pasiekti praėjusios savaitės Vilniaus sergamumą, o Klaipėda turėti tiek susirgimų, kiek praėjusią savaitę turėjo Kaunas.
Pasak G. Valinčiaus, didesnį sergamumą didmiesčiuose neabejotinai lemia gyventojų skaičius: „Socialinis atstumas ir kontaktai. Ten gyventojų tankis didesnis, interakcijų daugiau, labiau užpildytos parduotuvės, transportas“.
Be to, pastebėjo jis, įmonės turi tūkstančius darbuotojų, ko nėra regionuose, o rugsėjį-spalio pradžioje dar mažuma dirbo nuotoliniu būdu.
„Labai daug žmonių, jie visuomet sukasi ir taip yra visuose miestuose. Aš nenustebčiau, kaip sakoma toje analizėje, kad Kaunas turėtų pasivyti Vilnių. Mes turime suprasti, kad infekcinės ligos ir būtent Covid-19 sklinda nuo žmogaus prie žmogaus. Svarbiausia – tiesioginių ir netiesioginių kontaktų skaičius.
Kodėl, pavyzdžiui, rugsėjį pirmieji pliūpsniai buvo Kauno klube, kai per vieną dieną šoktelėjo 40 ar 50? Dėl to, kad žmonės atsipalaidavę, jie turi daugybę kontaktų, dalijasi stiklinėmis, šoka, kvėpuoja vienas kitam į veidą“, – kalbėjo G. Valinčius ir pridūrė, kad tai rodo ir skaičiai – iš pradžių pliūptelėjo Vilnius, iš paskos Kaunas. Specialistas neabejojo, kad tas pats vyks ir kituose didmiesčiuose, jei „nebus drakoniškų priemonių“.
Ar didesnis protrūkis sostinėje rodo, kad vilniečiai vadeles atleido labiau nei kauniečiai? Anot pašnekovo, viruso plitimui įtakos turi ir gyventojų tankumas, kuris Vilniuje yra šiek tiek didesnis. Be to, į sostinę atvyksta daugiau darbininkų, yra daugiau universitetų, tad kartu ir studentų, vyksta daugiau didesnių bei mažesnių susibūrimų, renginių.
Abejonės lokaliais karantinais – ne be reikalo
Kaip minėta, Vyriausybės analizėje Lietuvos situacija lyginama su Slovakijos padėtimi prieš kelias savaites, kur „mažasis karantinas“ atvejų augimo nesustabdė.
Kad tokių priemonių, kokios dabar taikomos Lietuvoje įvedant lokalius ribojimus, gali nebepakakti, sutinka ir epidemiologas Paulius Gradeckas.
„Lokalūs karantinai gali būti laikina, bet nebūtinai nuolatinė priemonė, ką rodo ir didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės – Vokietija ir Prancūzija. Jų Vyriausybės visgi pereina arba jau yra paskelbusios karantiną nacionaliniu lygiu. Be abejo karantinas nelygus karantinui. Ir kai kuriose administracinėse teritorijose Lietuvoje toks pavyzdys yra bent keletas savivaldybių – Ignalinos ar Zarasų, kur atvejų skaičius yra mažas, gyventojai gali argumentuotai klausti, kodėl jiems taikomos tos pačios priemonės kaip ir teritorijose, kurios yra itin paveiktos“, – teigia jis.
Jam antrino ir gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis: „Išimtys, kurios daromos renginiams, pavyzdžiui Žalgirio varžyboms, mano nuomone, tikrai netikslingos. Arba mes darome karantiną kaip reikiant, arba nieko nedarome.“
Profesoriaus teigimu, visai realu, kad Lietuvoje įvedus lokalius karantinus atvejų toliau daugės, nes šalyje jau vyksta plitimas šeimose, o daugiau nei penktadalis atvejų neatsekama.
Slovakijoje daugiau griežtų nacionalinių priemonių
Vis dėlto, panašu, kad nors Vyriausybė ieško analogų kitose šalyse, kovoje su koronavirusu Slovakija naudoja griežtesnes nacionalines priemones. Kaip skelbiama Slovakijos Vyriausybės puslapyje, šalyje nuo spalio 13 d. neleidžiama būriuotis daugiau nei po 6 asmenis, nebent tai yra vieno namų ūkio nariai.
Slovakijoje įsigaliojo draudimas veikti baseinams, vandens parkams, sporto ir sveikatingumo centrams. Taip pat uždrausti kultūriniai pasirodymai – uždaryti kino teatrai bei teatrai.
Slovakija visoje šalyje yra įvedusi ir apribojimus kavinėms bei restoranams: maistą galima tiekti tik lauko terasose arba išsinešimui.
Slovakija taip pat yra nusimačiusi ir senjorų valandas – 65 m. ir vyresniems rekomenduojama parduotuvėse ir vaistinėse lankytis nuo 9 iki 11 val. ryto. Tiesa, tai nėra privaloma, tam galima pasirinkti ir kitą metą.
Nuo spalio 24 d. šalyje įvesta ir komendanto valanda. Ji galioja nuo 1 val. nakties iki 5 val. ryto.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
