Ne vienerius metus trunkanti Kauno rajono kova dėl iš miesto sklindančios smarvės sulaukė palaikymo, prie protesto jungiasi Jonava. Nemalonių kvapų nebesiruošiančios kęsti savivaldybės siekia atsisakyti Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA) paslaugų. Tuo tarpu aplinkosaugininkai jau kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.
„Penktus metus veikiančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA) veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką: investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai – priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis“, – pranešime spaudai tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Į antradienį savivaldybėje įvykusį pasitarimą atvyko kaimyninės Jonavos savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (LSKĮA) prezidentas Edmundas Mulokas, „Ignitis grupės“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis, Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas, kiti atsakingi asmenys.
„Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Mūsų tikslas – pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine“, – sakė M. Sinkevičius.
Kauno MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau šiukšlių smarvę jaučia ir Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojai. KKJ taip pat sulaukia gyventojų įtarimų dėl kvapų, tačiau jos vadovai patikino, kad jėgainė dirba be priekaištų, o kvapus dažniausiai skleidžia MBA.
V. Makūnas tvirtino beveik kasdien gaunantis po keliolika gyventojų skundų. „Karmėlavos seniūnijos gyventojai turi ir daugiau nepatogumų dėl verslo plėtros, tačiau bene labiausiai jų gyvenimo kokybei kenkia MBA skleidžiama smarvė. Darosi koktu nuo aplinkosaugininkų bejėgiškumo: žmonės vemia, juos beria spuogais, o šie aiškina, neva viskas gerai“, – piktinosi meras.
„Kauno MBA išrūšiuoja tik 2 proc. atliekų. Rūšiuojamos atliekos vėliau vis tiek vežamos deginti. Tokia technologija, kai atliekamas dvigubas darbas, o į aplinką išmetami kvapai nepateisinama jokiais logiškais argumentais“, – pritarė mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.
N. Rasburskis pastebėjo, kad Lietuva turėtų sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kai valstybė investuoja į pirminį rūšiavimą, o visas kitas atliekas degina.
Siekia atsisakyti paslaugų
V. Makūnas pabrėžė, kad visi Kauno rajono gyventojai yra aprūpinti rūšiavimo konteineriais. „Galėtume sudaryti tiesioginę sutartį su KKJ, o sutaupytas lėšas panaudoti ekologiniam švietimui, rūšiavimo plėtrai“, – kalbėjo meras.
Jis informavo, kad per metus Kauno rajone planuojama surinkti maždaug 28 tūkst. tonų atliekų.
N. Rasburskis patvirtino, kad dėl tokio kiekio neiškiltų jokių kliūčių, nes KKJ pajėgi per metus sudeginti 200 tūkst. ir daugiau tonų atliekų.
M. Sinkevičius ir V. Makūnas svarsto teisines galimybes daugiau nebesinaudoti Kauno MBA paslaugomis. Abu merai taip pat ketina kreiptis į kitus Kauno RATC dalininkus, prašydami pareikšti savo poziciją dėl MBA veiklos.
Paskelbs ekstremalią situaciją?
Pasitvirtinus informacijai, kad Kauno RATC komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys neveikia, tai reiškia, kad nebuvo apdorojamos mišriosios komunalinės atliekos, o atsakingi specialistai negali pasakyti, kada gedimas bus likviduotas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Aplinkosaugininkai skubiai prašo spręsti klausimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nurodytoje vietoje ir imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad nebūtų padaryta žala aplinkai ir nebūtų sutrikdytas valstybei svarbios infrastruktūros funkcionavimas.
„Tik primename, kad neveikiantis įrenginys neleidžia buitines atliekas nerūšiuotas gabenti į sąvartynus ar deginti. Labai tikimės, kad atsakingi asmenys elgsis atsakingai, ypač savo regionų gyventojų atžvilgiu“, – pažymėjo Departamento direktorė Olga Vėbrienė.
Ekstremaliąją situaciją siūloma skelbti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatais.
Kauno savivaldybės teigimu problema išspręsta
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, Aplinkos apsaugos kreipimasis savivaldybė pasiekė tik po pietų, tačiau poreikio skelbti ekstremaliąją situaciją nemato.
„Oficialus kreipimasis iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos savivaldybę pasiekė tik gerokai po pietų, tačiau, mūsų žiniomis, Kauno regiono atliekų tvarkymo centre įvykęs įrenginio gedimas operatyviai rastas ir pašalintas, todėl kraštutinių priemonių imtis neprireiks. Atliekos pradėtos rūšiuoti ir bus toliau tvarkomos, kaip numatyta techniniame reglamente.
Be to, svarbu pabrėžti, kad tai nėra Kauno miestui pavaldi įstaiga – Kaunas tėra dalininkas šioje organizacijoje. Taigi atsakomybė ir rūpestis dėl susidariusios situacijos tenka tolygiai visoms regiono savivaldybėms“, – komentavo ji.
Kauno MBA įsteigė Viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), kurios dalininkai yra šešios regiono savivaldybės ir UAB „Kauno švara“, todėl MBA reikalus tenka spręsti kolegialiai.
Kaip rašoma VĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įstatuose, visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Kauno miesto savivaldybė visuotiniame dalininkų susirinkime turi tris balsus, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Raseinių rajonų savivaldybės ir UAB „Kauno švara“ – po vieną balsą.
Artimiausias Kauno RATC dalininkų susirinkimas numatytas rugsėjo 8 d. Dalininkų susirinkimo sprendimai priimami 3/4 balsų dauguma.
