Eidamas 58-uosius metus mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Apie netektį feisbuko paskyroje pranešė velionio artimieji, tai žiniasklaidai patvirtino ir „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.
Naujienų portalo DELFI žiniomis, atsisveikinimas su Aurelijumi Katkevičiumi vyks rugpjūčio 14 d. nuo 9 iki 16 valandos Olandų g. 22, Vilniaus laidojimo rūmuose, pirmojoje šarvojimo salėje. Urna išnešama 16 val., laidotuvės vyks Liepynės kapinėse.
1962 m. gruodžio 22 d. Kaišiadoryse gimęs A. Katkevičius taip pat buvo tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. 1970–1981 m. mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1981–1986 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
1990–1992 m. – LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio patarėjas. 1992–1993 m. – Danijos konsultacijų įmonės „Fyns erhvervsrad“ konsultantas, 1993–1995 m. – Lietuvos ir Danijos bendros įmonės „Linea artis“ viceprezidentas.
„Literatūros ir meno“ kritikos skyriaus žurnalistas, savaitraščio „Veidas“ vyr. redaktorius. Kartu su buvusiais kolegomis žurnalistais iš leidinio „Veidas“ A. Katkevičius įsteigė ryšių su visuomene agentūrą UAB „DDB&Co. ir Katkevičius“.
LR Prezidento rinkimų metu jis kūrė Rolando Pakso įvaizdį, vienas svarbiausių įvaizdžio patarėjų R. Pakso prezidentavimo metu, visuomeninis prezidento konsultantas informacijos valdymo klausimais, konsultavęs R. Paksą.
„Sunku įsivaizduoti, kad viešojoje erdvėje nebeturėsime tokio kalibro ne tik žurnalisto, bet ir intelektualo, ir net nėra, kas galėtų užpildyti atsiradusią spragą“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius R. Barysas.
„Bet vienas iš pozityvių dalykų – lieka jo darbai, lieka prisiminai, ir aš manau, kad svarbiausias dalykas yra tai, kad per ilgą žurnalisto karjerą jis užsiaugino ir jaunąją kartą, kuri tęs gilesnio pasaulio matymo darbus“, – kalbėdamas apie kolegos darbus pabrėžė R. Barysas.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje sako, kad Lietuva neteko ryškios asmenybės, intelektualo ir šviesuolio: „Reiškiu pagarbą šios šviesios asmenybės atminimui, palikimui ir kūrybinei veiklai. A. Katkevičius nepailstamai tikėjo tautos sąmoningumo puoselėjimu, buvo aktyvus visuomenininkas ir įžvalgus mąstytojas. Lietuva neteko tikro nuoširdaus intelektualo.“
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo užuojautoje sakė, kad „Lietuvos visuomenė laukdavo ir vertindavo A. Katkevičiaus įžvalgas visais svarbiausiais mūsų šalies klausimais“.
„Jo indėlis į nepriklausomos Lietuvos žurnalistiką ir vakarietiškos ryšių su visuomene kultūros kūrimąsi Lietuvoje išliks jo palikimu mums ir pamokomis ateinančioms kartoms. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams bei linkiu stiprybės“, – teigė parlamento vadovas.
Užuojautą dėl A. Katkevičiaus mirties trečiadienio vakarą išreiškė ir premjeras Saulius Skvernelis: „Lietuvos žiniasklaidos bendruomenė neteko aktyvaus žurnalisto ir filologo, kuris savo profesinę veiklą visada grindė aukštais etikos standartais, skvarbiomis įžvalgomis prisidėjo prie pilietinės visuomenės kūrimo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, visiems, kuriems teko pajusti šios asmenybės intelekto jėgą.“
Socialiniuose tinkluose užuojautą reiškia buvę A. Katkevičiaus kolegos, studentai, žinomi visuomenės veikėjai. Prisiminimais apie buvusį kolegą pasidalino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.
„Aurelijus Katkevičius, atėjęs dirbti su žurnalistikos studentais ir keletą metų mokęs tekstų redagavimo, buvo pavadintas „žinių centru“. Prisimenu kolegą kaip labai skvarbų, šmaikščiai kritišką pašnekovą. Visad būsiu dėkingas žmonėms, kurie savo realiu darbu prisidėdavo prie tų studijų programos gyvenimo, ir šiai asmenybei – taip pat. Ilsėkitės ramybėje, Aurelijau“, – rašo A. Vaišnys.
Užuojautą dėl A. Katkevičiaus mirties reiškia „Laisvės TV“ kūrybinė grupė: „Gerbiamą kolegą palydime pačiomis šviesiausiomis mintimis, prisimindami jo visada taktišką humoro jausmą, šviesų protą ir draugišką žmogiškumą. Siunčiame didžią užuojautą Aurelijaus šeimai – mes čia, kad ir ko prireiktų.“
Susitikimą su A. Katkevičiumi prisimena ir politologas L. Kojala: „Parašęs pirmąją savo knygą, labai apsidžiaugiau, kai jos pristatyme diskutantu sutiko būti Aurelijus Katkevičius. Buvo ir taiklių pastebėjimų, ir padrąsinimo. Net ir be artimos pažinties, iš susitikimų probėgšmais bei tekstų nekilo abejonių – tai žmogus, gebantis elegantiškai sieti šimtuose perskaitytų knygų sukauptą išmintį su šiandienos globaliomis realijomis. Nedažnai pasitaikantis derinys.“
Apžvalgininko Andriaus Užkalnio teigimu, A. Katkevičius buvo „vienas nedaugelio žmonių, kurie Lietuvoje vertino ir suprato gerą rašymą ir kalbėjimą“. „Jis buvo tikras redaktorius, kuris visą gyvenimą ieško autorių. Jis vertino talentą ir dažnai užsimerkdavo į tas negražias savybes, kurias talentas dažnai atsineša su savimi“, – prisimena A. Užkalnis.
