Rugpjūčio 20 d. bus surengta jau trečioji ekskursija su pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas“, kurios tikslas atkreipti kauniečių ir miesto svečių dėmesį į vietas, kuriose gyveno, dirbo, mokėsi ir kūrė Kauno žydų bendruomenė. Antrojo pasaulinio karo metais vykusio holokausto – masinių žudynių – pavyko išvengti ar kitaip išsigelbėti vos 10 proc. jos narių, tačiau paliktas šios etninės grupės palikimas Kaune – nepaprastai svarus ir reikšmingas.
Prarasto miesto beieškant
Istorinių šaltinių teigimu, Antrojo pasaulinio karo metais vykusio holokausto metu sunaikinti 34 tūkst. iš 37 tūkst. Kaune ir jo apylinkėse gyvenusių žydų. Tik 3 tūkst. žydų tautybės kauniečiams pavyko išgyventi iki karo pabaigos Kauno gete, dalis jų išsigelbėjo, nes buvo drauge su lietuviais išsiųsti į tremtį Sibire, kitiems pavyko pasislėpti, pabėgti ar kitaip išvengti masinių žudynių.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis 1939 m. Kaune gyveno 154 tūkst. gyventojų, tad Kauno žydai prieš Antrąjį pasaulinį karą sudarė 24 proc. miesto gyventojų.
Pasivaikščioti po Kauną ir atrasti jo žydiškąją pusę – vertinga patirtis. Ekskursijas vedanti humanitarinių mokslų daktarė, Kauno istorijos tyrinėtoja, filosofė Marija Oniščik portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad turime mokytis, kaip išsaugoti daugiasluoksnį, daugiakultūrinį miesto veidą bei siūlo tai daryti saugant ir puoselėjant išlikusį miesto architektūros paveldą.
„Pastebiu, kad žmonės vis labiau domisi savo miesto istorija. Tai džiugina. Žinoma, prie ekskursijų po žydišką Kauną žmonės prisijungia ir ekspromtu, nes mus nuo vieno pastato prie kito lydi optimistiški pučiamųjų ansamblio kūriniai ir nuotaikingai nusiteikusios šokėjos“, – sako M. Oniščik.
Pasak ekskursiją vedančios gidės, gerai, kad žmonės kartu su pramoga sužino ir kažką naudingo, kad pastatai, pro kuriuos jie kitą dieną eis nebebus anonimiški, primins apie čia gyvenusius, kūrusius žmones.
Trūksta populiarių istorijos pasakojimų
Dr. M. Oniščik pastebi, kad žmonės ne tik labiau domisi istorija, geidžia žinių apie mieste gyvenusias iškilias asmenybes, bet ir turi mažiau stereotipinių nusistatymų, ypač – žydų tema. „Prisiminimai, ką pasakojo bobutė ar senelis eina į antrą planą, žmonės turi daugiau moksliniais šaltiniais paremtų žinių, kurias perskaitė, išgirdo panašiuose renginiuose. Tikrai mažėja stereotipinių klišių, mitų, tai rodo, kad žmonių edukacija, švietimas duoda teigiamų rezultatų mūsų žmonių savimonei“, – pastebi Marija.
Gide tapusi buvusi VDU filosofijos dėstytoja įsitikinusi, kad moksliniuose istorijos veikaluose aprašyta miesto ir šalies istorija nėra prieinama eiliniam skaitytojui, nebent istorijos studijos yra jo hobis. Tad tokie renginiai padeda istorijos žinias pateikti populiariau ir patraukliau.
Ekskursija po Kauno centrą
Liepos mėnesį surengta ekskursija po centrinę Kauno dalį – Kęstučio, I. Kanto, E. Ožeškienės, Maironio gatves, vėliau pasukta į Laisvės alėją ir galiausiai sustota prie fontano, kur pučiamų orkestras „Ąžuolynas“ atliko legendinio dainininko lietuviškosios šlagerių kultūros pradininko Danieliaus Dolskio, kuris taip pat buvo žydų tautybės, kūriniai. Atlikti populiaraus solisto partiją patikėta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tenorui Edgarui Davidovičiui.
Turiningos ekskursijos metu gausiai susirinkę dalyviai pirmą kartą sužinojo, kad iki šių dienų tebeveikiančioje Kauno J. Naujalio muzikos mokykloje Kęstučio gatvėje tarpukariu veikė 1931 m. atidaryta viena iš Kauno žydų gimnazijų.
Stabtelėta ir prie, deja, neišlikusio Centrinio žydų banko pastato, kurio vietoje 1975–1982 m. įkurtas T. Ivanausko zoologijos muziejus. Siaurame sklype, kuris tęsėsi nuo Laisvės alėjos iki E.Ožeškienės g., pastatytas triaukštis bankas tarpukariu buvo tikra Laisvės alėjos puošmena, ypač lankytojus traukė siaura per viso pastato ilgį besitęsianti dengta gatvelė – parduotuvėlių pasažas, o pastate ir jo puošyboje elegantiškai derėjo modernizmas ir Art Deco stilius.
Ekskursijos dalyviai užsuko į iki šių dienų veikiančios Kauno choralinės sinagogos kiemą bei aplankė Kiemo galeriją E.Ožeškienės g., kurioje nemažai kūrinių skirta žydų temai. Vėliau nuotaikingai nusiteikusi eisena pasuko į Maironio gatvę ir galiausiai maršrutas baigėsi džiaugsmingu žygiavimu paskui „Ąžuolyną“ Laisvės alėja.
Nesitikėjo tokios sėkmės
Teminės ekskursijų programos „Muzikinis Kauno gidas: istorinės žydų trajektorijos“ sumanytojai ir įgyvendintojai – koncertinė įstaiga „Kauno santaka“. Pasak įstaigos vadovo Vaido Andriuškevičiaus, sumanymas kilo iš miesto istorijos žinojimo ir noro Kaune paminėti šiemet paskelbtus Žydų istorijos metus, drauge minimos ir 300-osios Vilniaus Gaono – Elijo ben Saliamono Zalmano – gimimo metinės.
„Tarpukariu Kauno žydai buvo labai aktyvi bendruomenė, džiugu, kad šį sumanymą palaiko ir dabartinės bendruomenės nariai, jie tapo šio sumanymo socialiniais partneriais“, – sako V. Andriuškevičius.
Pasak įstaigos vadovo, renginių populiarumas ir gausus dalyvių skaičius viršijo lūkesčius, tačiau drauge ir perspėja, kad reiktų nepamiršti ir COVID-19 grėsmės, todėl prašo būsimų renginių dalyvių iš anksto registruotis, o renginyje ir toliau laikytis saugių atstumų, nors renginys vyksta lauke, prašoma ekskursantų dėvėti kaukes.
Viena iš smagesnių ekskursijos dalių – muzikinė „Ąžuolyno“ programa. Kadangi orkestro žygiavimui nesiruošiama iš anksto, V. Andriuškevičius iš anksto prašo žmonių supratingumo – netrukdyti orkestrui žygiuoti, muzikantams groti, o šokėjoms – šokti. „Galima eiti šalia orkestro, galima eiti paskui orkestrą eisenoje, svarbu, kad muzikantams nebūtų trukdoma atlikti programą“, – pastebi jis.
Trečioji muzikinė ekskursija vyks rugpjūčio 20 d. ir 19 val. prasidės prie Kauno pilies, greta kurios šiandien stovi dar XIX a. viduryje pradėtos steigti žydų bendruomenės ligoninės „Bikur cholim“ griuvėsiai. Planuojama, kad finaliniai „Ąžuolyno“ orkestro atliekami maršruto akordai nuskambės koncertinėje programoje prie A. Mapu skulptūros. Projekto baigiamasis renginys įvyks rugsėjo 23 d. IX forte, minint Lietuvos žydų genocido dieną.