Rugpjūčio 3 d. Lietuvos kariuomenė pranešė, jog nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo apie 650 jaunųjų karo prievolininkų.
[galerija kiek=”4″]
Šauktiniai tarnybą pradėjo sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione (Kęstučio batalionas) ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalione (Giedraičio artilerijos batalionas) bei Karinių jūrų pajėgų (KJP) Logistikos tarnybos Apsaugos kuopoje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione (Gedimino štabo batalionas).
Apie 260 jaunuolių tarnybą pasirinko savo noru, o pusketvirto šimto į šaukiamųjų sąrašą patekusių jaunuolių išreiškė pirmumo teisę ir tik nedidelė dalis jaunuolių tarnybą pradėjo privaloma tvarka. Tarp visų tarnybą pradedančių karių net 21 mergina, kurios tarnaus Kęstučio ir Giedraičio artilerijos batalionuose.
Daugiausiai jaunuolių tarnybą atliks Kęstučio batalione, kuri į savo bendruomenę priėmė 6-ąją NPPKT karių pamainą. Atvykusiuosius pasitiko Kęstučio bataliono personalo specialistai, kurie sutikrino sąrašus ir suskirstė į padalinius, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.
Lydimi profesinės karo tarnybos karių jaunieji kariai žengė pirmuosius žingsnius: bataliono medicinos punkte buvo patikrinta jų sveikata, jie apsivilko kariška uniforma, buvo aprūpinti karine ekipuote, supažindinti su gyvenimo sąlygomis, poilsio erdvėmis, o vėliau teko ir pirmieji „kareiviški“ pietūs.
„Kariuomenė – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Mano senelis buvo šaulys, aš nuo mažumės jaunasis šaulys, baigiau keturias šaulių rengimo pakopas. Baigęs šauktinio tarnybą liksiu profesinėje karo tarnyboje“, – neabejodamas savo apsisprendimu kalbėjo tauragiškis Julius Norkus.
„Į mokyklą atvykę kariškiai iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pristatė mums šauktinio tarnybą. Lyg ir sudomino, tačiau liko daug neaiškumo. Nuvykome į Šilutės poskyrių kur buvome maloniai priimtos. Ten tarnaujanti mergina atsakė į visus mums kilusius klausimus, po kurių abejonių neliko – eisime tarnauti į Lietuvos kariuomenę“, – viena kitai antrino Iveta Aukštaitytė ir Kotryna Stankevičiūtė iš Šilutės.
KJP, Giedraičio artilerijos ir Gedimino štabo batalionuose tarnausiantys NPKKT kariai bazinį kario kursą įveiks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke (Mokomasis pulkas), o vėliau specialisto ir kolektyvinis rengimas vyks tarnybos vietose pasirinktuose ar paskirtuose daliniuose.
„Atėjau į kariuomenę vadovaudamasis pilietiškumo, atsakomybės tikslais. Noras tobulėti paskatino mane priimti šį žingsnį. Norėjau save išbandyti kitokioje aplinkoje, sustiprėti fiziškai ir morališkai, todėl prieš ateinant į kariuomenę tam ruošiuosi ir netgi išmokau karinius laipsnius.
Mano tėvai ir artimieji didžiavosi mano pasirinkimo, mane skatino ir palaikė. Šaliai, kurioje aš gimiau, noriu būti naudingas savo jėgomis ir protu,“ – kalbėjo Mokomajame pulke tarnybą pradėjęs karys Kasparas Mockevičius.
Visi NPPKT pradėję kariai iškilmingoje aplinkoje prisieks be išlygų ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti jos laisvę ir nepriklausomybę bei būti dorais ir garbingais Lietuvos kariais.
Šiemet į NPPKT dar planuojama pašaukti apie 2,5 tūkst. karo prievolininkų, kurie tarnybos ir karinio rengimo pagrindų mokysis 14-oje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Pirmuosius tarnybos mėnesius jaunieji kariai įveiks bazinį kario kursą, kurių metu bus supažindinti su taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, medicinos principais, taip pat ginklais bei daugeliu kitų kariuomenės aspektų, kuriuos vėliau gilins jau padalinio sudėtyje.
Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o to nepadarę bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės parengtąjį rezervą.
NPPKT – būdas karo prievolininkams įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o atnaujintas šaukimas į NPPKT užtikrina gynybos plėtrą formuojant parengtąjį Lietuvos kariuomenės personalo rezervą.
