Kaune apsilankęs JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchrist sako, kad norėtų mūsų mieste apsilankyti su fotokamera. Ką Kaune norėtų užfiksuoti savo objektyve ir, kuo jam Kaunas primena vieną gražiausių Atlanto pakrantės miestų – Majamį – išskirtiniame ambasadoriaus interviu portalui „Kas vyksta Kaune“.
[galerija kiek=”8″]
Su ambasadoriumi jo vizito Kaune metu susitinkame Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, kur Robertas S. Gilchrist domisi buvusio šalies vadovo veikla bei apžiūri čia veikiančią ekspoziciją. Po vizito muziejuje siūlome ambasadoriui pasivaikščioti Laisvės alėja nuo fontano iki Kauno centrinio pašto pastato ir, jei liks laiko – užsukti į I. Kanto gatvėje neseniai naujose patalpose įsikūrusią portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją.
Pokalbį ambasadorius pradeda nuo jam akivaizdžiai malonaus prisiminimo, kuomet lankėsi Kaune pirmąjį kartą – vasarį „Žalgirio“ arenoje vykusioje nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Tai buvo viena pirmųjų naujai į misiją Lietuvoje paskirto ambasadoriaus išvykų iš Vilniaus. Pasidžiaugiu, kad man teko sėdėti netoli JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų delegacijos ir matyti, kad jie labai palaikė „The Roop“ pasirodymą.
„O taip, man labai patiko ši daina! O dar smagiau buvo, kad tik pasibaigus finaliniam pasirodymui aš pasidariau su jais nuotrauką, tiek aš, tiek „The Roop“ buvom pilni entuziazmo“, – apie geras emocijas pasakoja R. S. Gilchrist.
Trumpam stabtelime prie legendinio Laisvės alėjos fontano, fotografas Elijus Kniežauskas paprašo ambasadoriaus papozuoti kelioms portretinėms nuotraukoms. Kadangi interviu su R. S. Gilchrist apsilankymo Kaune darbotvarkėje skirtas vos pusvalandis, skubu rodyti kitą Laisvės alėjos įžymybę – Danieliaus Dolskio skulptūrą.
Papasakoti apie legendinio tarpukario dainininko atliekamas dainas – tikrai sudėtinga, geriau būtų paklausyti nors vieną jo dainos ištrauką. Tad akimirką į galvą šauna mintis, kad užuot įgarsinę netoliese stovintį fontaną keturiomis iki gyvo kaulo miestiečiams įkyrėjusiomis dainomis, galbūt alėjos akcentų tvarkytojai galėjo, pavyzdžiui, D. Dolskio mikrofone įrengti kelių jo dainų perklausą?..
Ateinantį ketvirtadienį, liepos 16-ąją, prie D. Dolskio paminklo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ surengs D. Dolskio koncertinės programos premjerą iš ciklo pasivaikščiojimų su orkestru ciklų „Muzikinis Kauno gidas: istorinės žydų trajektorijos“. Daugiau skaitykite čia
Laisvės alėjoje – lyg Majamyje
Toliau spragsi E. Kniežausko fotoaparatas, o mano pašnekovas staiga sustoja ir visiškai netikėtai taria: „Aš niekada nesu buvęs šioje gatvėje, tai absoliučiai nuostabi gatvė!“ (angl. k. – absolutely beautiful street).
Klausiu, galbūt ambasadoriui Laisvės alėja, o ir matyti Kauno vaizdai primena kažkurį Amerikos miestą? Sakau, kad Kaunas garsėja modernizmo, Art Deco stiliaus pastatais.
„Taip, žinoma“, – sako R. S. Gilchrist. – „Esu gimęs Floridoje, o Kaunas man truputį primena pietinio paplūdimio miestų architektūrą. Žinoma, tai visai kito klimato juosta, todėl labai skiriasi atmosfera, augalija, tačiau patys pastatai man tikrai primena Majamį“.
Šis ambasadoriaus pastebėjimas išties apstulbina, todėl jis mielai tęsia pasakojimą apie Majamį ir sako, kad daugybė pastatų Atlanto pakrantėje turi kiek panašų stilių į Kauno modernizmo, tačiau, žinoma, skiriasi spalvos. Jis pamini, kad Majamyje jos gerokai ryškesnės – rožinė, ryškiai žalia, mėlyna. Klausiu, ar ambasadoriui teko lankytis Tel Avive, kur taip pat daug gatvių, primenančių Kauno modernizmą.
„Aš negyvenau Izraelyje, tačiau darbo Egipte metu ne kartą lankiausi Tel Avive, yra tiesos jūsų žodžiuose, bet šiandien šioje nuostabioje šviesioje gatvėje (aut. past. – Laisvės alėjoje) aš vis tiek jaučiuosi, kaip Majamyje“, – sako R. S. Gilchrist.
Ambasadorius Robertas Gilchristas yra aukščiausio laipsnio karjeros diplomatas, turintis ministro patarėjo rangą, 2016–2019 m. vadovavęs JAV Valstybės departamento Operacijų centrui. Iki paskyrimo ambasadoriaus Lietuvoje pareigoms jis ėjo diplomatinės misijos vadovo pavaduotojo pareigas JAV ambasadoje Švedijoje ir Estijoje, vadovavo JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro padaliniui, atsakingam už Šiaurės ir Baltijos šalių klausimus. Dar anksčiau buvo politinio patarėjo pavaduotoju JAV ambasadoje Irake bei politikos skyriaus vadovu JAV ambasadoje Rumunijoje.
Žiniasklaida – demokratijos garantas
Pereiname prie rimtesnių temų, klausiu, kaip jis galėtų apibūdinti lietuvius iš tolerancijos pusės, ar atrodome iš šalies pakankamai priimantys ir atviri – kitoms kultūroms, rasėms, ar jo vertinimu, Lietuvoje pakankamai ginamos žmonių teisės?
„Kiekvienai kultūrai ir bendruomenei sunku priimti kitų žmonių skirtumus. JAV šiuo metu vyksta daug įvykių, susijusių su rasine nelygybe. Esu įsitikinęs, kad tai didžiulis iššūkis mūsų valstybės visuomenei, kuri visų pirma yra laisva visuomenė. Mes turime galimybę išspręsti ir išmokti labai skaudžias pamokas, kad ateityje nepasikartotų tai, kas nesuderinama su žmogaus teisėmis“, – sako JAV ambasadorius Lietuvoje.
Jo įsitikinimu, jokia prievarta neturi pateisinimo, tačiau taikūs protestai yra demokratijos dalis, kuomet žmonės laisvai kalba apie tai, dėl ko jie vienoje ar kitoje valstybėje jaučiasi blogai. „Nesvarbu, Amerikoje, ar Lietuvoje – tai galimybė keisti ir keistis“, – sako jis.
Mūsų pokalbis pakrypsta ir apie tam tikrą problemų eskalaciją, kuomet specialiai kaitinamos visuomenės aistros viena ar kita tema, o tai savo tikslams išnaudoja informacinių karų kurstytojai, taip pat siekiančios visuomenių protais manipuliuoti ir savo įtaką pasaulyje taip bandančios įtvirtinti Rusijos ir Kinijos propagandinės mašinos.
JAV ambasadoriaus Lietuvoje įsitikinimu, Lietuva puikiai kovoja su dezinformacija, atkeliaujančia daugumoje iš Rusijos, todėl gali tapti geru pavyzdžiu kitoms valstybėms, net ir JAV, kaip įveikti informacinių karų atakas. Jis sako, kad lietuviai itin stiprūs kurdami metodus aptikti dezinformaciją ir ją per trumpą laiką neutralizuoti, kas šioje srityje yra itin svarbu ir ši geroji praktika galėtų būti perimta kitų šalių.
Paklaustas apie žiniasklaidos ir žurnalistikos svarbą, ypač informacinių karų kontekste, JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchrist sako: „Profesionali žurnalistika yra kritiškai svarbi demokratijos procesams užtikrinti. Nuo žurnalistų priklauso, ar valstybės pareigūnai išliks atskaitingi visuomenei, kuri delegavo jiems valstybės valdymo funkciją“.
„Tačiau jūsų šalies Prezidentas Donaldas Trumpas itin neigiamai atsiliepia apie žiniasklaidą ir žurnalistus?“, – sakau ambasadoriui.
„Tačiau tuo pačiu metu mes turime spaudos laisvę Amerikoje“, – replikuoja R. S. Gilchrist.
Mėgsta skaityti ir fotografuoti
Kaip tik einame pro vieną seniausių Kauno knygynų, dėl kurio išlikimo ne kartą buvo suremtos knygų mylėtojų ir verslininkų ietys. Ambasadorius susidomi šia vieta ir pokalbis natūraliai pakrypsta apie knygas. R. S. Gilchrist sako, jog skaito daug ir itin mėgsta skaityti. Jo dažniausiuose pasirinkimuose – istorinės knygos. Teiraujuosi, kokia kalba dažniausiai skaito, kadangi jo biografijoje rašoma, kad ambasadorius gerai kalba ispaniškai ir prancūziškai.
Ambasadorius prisipažįsta, kad kartais skaito knygas prancūzų kalba, kadangi mokėsi jos universitete, tačiau pastebi, jog labiausiai visgi mėgsta skaityti anglų kalba. R. S. Gilchrist pamini, kad kalba estų kalba, prisipažįsta iki šiol neturėjęs laiko mokytis lietuvių kalbos, tačiau tokių ketinimų turi.
R. Gilchristas bakalauro studijas baigė Wake Forest universitete Šiaurės Karolinoje, Virdžinijos universitete įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Ambasadorius gerai kalba ispaniškai ir prancūziškai, taip pat išmano estų ir rumunų kalbas.
Kalba vėl pasisuka apie Ameriką. Klausiu, kokios vietos Vilniuje ar Lietuvoje jam atrodo labiausiai amerikietiškos, ar nepasigenda Lietuvoje amerikietiško maisto?
Ambasadorius trumpam stabteli ir susimąsto. Juokauju, kad galės atsakyti į šį klausimą interviu pabaigoje. Tačiau galiausiai jis šypteli ir sako, kad tai visgi Mc’Donalds. „Baigiantis koronaviruso krizei, tiesą sakant, užsukau į Mc’Donalds ir suvalgiau Big Mac’ą“, – juokiasi R. S. Gilchrist. Ir priduria, kad komandai to nesakė.. , o ambasadorių lydinčios ir interviu drauge klausančios ambasadoriaus patarėjos viešiesiems ryšiams Saros Veldhuizen Stealy veide trumpam šmėsteli šypsena.
Klausiu ambasadoriaus, ar džiaugiasi, jo šiuo metu yra šalyje, kurioje sergamumas COVID -19 nėra labai didelis, lyginti su JAV, kurioje situacija ir toliau išlieka kritiška?
„Sveikinu Lietuvos Vyriausybę ir jūsų žmones, jums puikiai pavyko sustabdyti viruso plitimą. Ypač žaviuosi jūsų žmonėmis, kurie paisė rekomendacijų, dėvėjo kaukes, laikėsi atstumų, o jūsų valstybės vadovai nedelsdami ėmėsi priemonių, kurios padėjo išvengti sergamumo plitimo“, – sako ambasadorius. Nors koronaviruso pandemijos situacija ir sergamumas Amerikoje ir toliau išlieka kritiškas, jis pasidžiaugia, jog iš Niujorko šiomis dienomis atėjo ir teigiamų žinių, kai per parą nebuvo fiksuotas nei vienas susirgimo atvejis.
Šios savaitės duomenimis, JAV yra šalis, kurioje sergamumas COVID-19 yra pirmoje vietoje pasaulyje bei pasiekė beveik 1 proc. populiacijos. Jei lygintume su daugiausiai sergančių Europoje fiksuojančia šalimi – Jungtine Karalyste, tai JK šis procentas yra gerokai mažesnis – 0,43 proc.
Klausiu, ką ambasadorius pasakytų žmonėms, kurie šiuo laikotarpiu norėtų nuskristi į Ameriką pas savo artimuosius ar dėl verslo reikalų?
„Dabar tikrai nėra laikas keliauti į JAV“, – sako diplomatas. „Kaip Amerikos ambasadorius Lietuvoje turėčiau sakyti atvirkščiai ir kviesti žmones keliauti po mano šalį, bet tik ne šiuo atveju. Situacija tikrai išlieka sudėtinga visame pasaulyje“.
Patiko Architektūros centro idėja
Priartėjame prie Kauno centrinio pašto rūmų, kurie yra vieni iš labiausiai Laikinąją sostinę reprezentuojančių pastatų. Liepų alėjos šešėliuose R. S. Gilchrist ir vėl prisipažįsta patiriantis jausmą, lyg būtų Majamyje. Jis su įdomumu apžiūri pastato fasadą, mielai fotografuojasi, domisi pastato istorija ir linki, kad Kaunas kuo greičiau renovuotų ir įveiklintų šį iš tiesų nuostabų pastatą. Su ambasadoriumi pasidalinu informacija apie Kauno architektų bendruomenės sumanymą čia įkurti Architektūros centrą, kuriame galėtų vykti konferencijos, veikti Lietuvos architektūros istorijos ekspozicijos, galbūt įsikurti nedidelis dizaino viešbutis, kavinė ar restoranas.
Trumpam su ambasadoriumi ir jį lydinčiai asmenimis sustojame ir prie Jono Vileišio paminklo. Pasakoju, kad J. Vileišis vadovavo Kaunui 1921 – 1931 metų laikotarpiu, per kurį iš nedidelio ir apšiurusio miestuko Kaunas tapo vienu moderniausių Lietuvos miestų. Ambasadorius sako, kad greičiausiai šiam asmeniui reiktų padėkoti ir už centrinio pašto rūmų pastatą, kas iš dalies yra tiesa. Trumpai aptariame periodą, kuomet Kaunas buvo Laikinąja sostine, o ambasadorius pastebi, jog patiria jausmą, kad lankosi viename istoriškai svarbiausių miestų valstybėje.
Iš ambasadoriaus žodžių suprantu, kad ir prie pašto, ir į Laisvės alėją jis tikrai dar sugrįš, mat vienas R. S. Gilchrist pomėgių – fotografija. Jis kelis kartus pamini, kad labai norėtų atvykti į Kauną su savo fotokamera. „Tai labai fotogeniškas miestas, norėčiau pasivaikščioti po Kauną, kaip paprastas žmogus ir tiesiog fiksuoti vaizdus, kurie patinka“, – sako amerikietis. Ambasadorius pastebi, kad jam didelį įspūdį daro Lietuvos kaimuose ir miestuose išlikusi medinė architektūra. Siūlau R. S. Gilchristui, viešint Kaune su kamera, pasivaikščioti po senąjį Žaliakalnį ar Šančius.
Pokalbį baigiame apie JAV ambasadoriaus Lietuvoje atostogų planus. Jis pamini, jog rudenį planavo vykti į JAV, tačiau dėl koronaviruso pandemijos planus tenka keisti, todėl vasaros laisvalaikį ketina skirti kelionėms Lietuvoje. R. S. Gilchrist jau buvo Lietuvos pajūryje, Nidoje, ketina vėl ten nuvykti, taip pat nori aplankyti Palangą. Ir, žinoma, planuoja fotografuoti, kai turės kūrybai laiko.
Nors interviu su ambasadoriumi buvo skirtas tik pusvalandis, tačiau laikrodis rodo, kad dar turime 8 minutes iki numatyto jo išvykimo laiko į kitą vietą – Sugiharos namus – muziejų Vaižganto gatvėje. Tad ambasadorius mielai sutinka užsukti ir į netoliese I. Kanto gatvėje naujose patalpose įsikūrusią „Kas vyksta Kaune“ redakciją, pasisveikinti su čia dirbančiais žurnalistais, pasidomėti regioninio naujienų portalo kasdienybe, o sužinojęs, kad portalas turi daugiau nei 230 tūkst. sekėjų bendruomenę socialiniame tinkle Facebook, pažada ir pats tapti mūsų bendruomenės naujienų sekėju.
