Dėl naujojo koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną, uždarius šalies sienas šalies viešbučiai sulaukdavo vos vieno, kito kliento. O kokia situacija dabar, kai karantinas atšauktas, kelionės tarp valstybių vis intensyvėja, atnaujinami skrydžiai? Kalbinti Kauno apgyvendinimo verslo atstovai tikino – teko atsisakyti dalies darbuotojų, optimizuoti veiklą, o labiausiai nukentėjo viešbučių restoranų veikla.
Labiausiai nukentėjo viešbučių restoranai
„Šiuo metu Kaune ir Vilniuje valdomų viešbučių užimtumas siekia nuo 5 iki 10 procentų. Situacija yra baisi, pragyventi negalima. Ši problema liečia ne tik viešbučius, bet ir jų restoranus“, – portalui „Delfi“ sakė 6 viešbučių tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Liuks“ direktorius, Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Kalbėdamas apie viešbučių restoranams smogusią krizę verslininkas akcentavo, kad jie nukentėjo dėl savo specifikos. Anot Z. Dargevičiaus, tai nėra pramoginio tipo restoranai, į kuriuos žmonėms ateitų pasilinksminti.
„Jeigu kiti restoranai jau atsigauna, kai kurie sulaukė iki 60 proc. lankytojų srauto, tai mūsų viešbučių restoranai visiškai stagnuoja. Visgi, jie daugiau orientuoti į konferencijas, į viešbučio svečius. Taip pat egzistuoja lietuvių mentalitetas, įsitikinimas, kad viešbučio restorane viskas žymiai brangiau, nors taip iš tiesų nėra. Žmonės nenori eiti į viešbučio restoraną atsigerti kavos ir dėl kitų priežasčių. Viena jų, jeigu kažkas mane pamatys išeinant iš viešbučio, kažin ką pagalvos“, – sakė Z. Dargevičius.
Viešbučių sektoriui prognozuoja artėjančią krizę
Verslininkas minėjo dėl drastiškai sumažėjusio lankytojų skaičiaus buvo priverstas uždaryti vieną Kauno viešbučių, minėjo svarstysiantis, ar verta tęsti restorano veiklą. Nors šis viešbutis svečius tarsi ir priima, jie apgyvendinami kitame bendrovės viešbutyje.
„Turistų praktiškai nėra. Atvyksta žmonių iš kaimyninių šalių, daugiausia verslo reikalais. Apsistoja nakčiai ir išvyksta. Situacija kritinė, ne kartą kreipėmės į vyriausybės, ūkio ministerijos darbo grupes, kad būtų skirtos kažkokios dotacijos tam, kad galėtume pragyventi bent iki kitų metų liepos mėnesio.
Jeigu nebus paramos, sektoriaus laukia griūtis, po kurios atstatyti veiklą bus nepaprastai sunku. Įsivaizduokite, kas nutiks žiemą neturint lėšų sumokėti už šildymą? Viešbutis – sudėtingas mechanizmas, tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių kvadratinių metrų, šį plotą reikia šildyti, bent minimaliai apšviesti, prižiūrėti“, – svarstė bendrovės „Liuks“ direktorius.
Z. Dargevičius neslėpė – nemaža dalis jo valdomų viešbučių darbuotojų išleisti į visiškas ar dalines prastovas. Verslininkas minėjo, jog pasibaigus valstybės paramai, viešbučių sektoriaus laukia itin sunkūs laikai.
„Man visiškai aišku, kad krizė dar prieš akis. Jeigu nebus valstybės paramos, apgyvendinimo sektorių ištiksianti krizė bus didžiulė. Baigsis pusės metų paskolų atidėjimai, jas reikės iš kažkur grąžinti, tačiau nebus iš ko, be to reikės išlaikyti darbuotojus. Ir šiaip Lietuvos viešbučiai lapkričio, sausio, gruodžio vasario mėnesiais praktiškai neišsilaikydavo, buvo dotuojama kitais mėnesiais uždirbtu pelnu“, – portalui „Delfi“ sakė Z. Dargevičius.
Vieni darbuotojai nebenori dirti, kiti reikalauja didesnių atlyginimų
Vieno didžiausių šalyje viešbučių tinklo valdytojas atskleidė – pasibaigus karantinui susidurta su dar viena problema, darbuotojai nebenori dirbti.
„Būsiu nepopuliarus, tačiau karantinas atpratino žmones dirbti. Jeigu anksčiau viešbučio kambarinė gaudavo 550 – 600 eurų atlyginimą, po to keturis mėnesius gaudama po 437 eurus, žmogus jau nebenori dirbti, išsikvieti į darbą jau yra sudėtinga. O kiti, jaučiantys situaciją, ima reikalauti didesnių atlyginimų“, – pasakojo 6 viešbučių tinklą valdantis Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Z. Dargevičius.
Du viešbučius Kaune, senamiestyje įsikūrusį „Daugirdą“ ir Žaliakalnyje esančius „Perkūno namus“ su žmona valdantis verslininkas Vytautas Gustas neslėpė – dėl sunkmečio teko dalį darbuotojų atleisti, o vieną viešbučių laikinai uždaryti.
„Šiuo metu dar nėra toks atvykstančių klientų skaičius, kad būtų tikslinga atidaryti abu viešbučius. Šiandien sutinkami senuosius, lojalius klientus ir taupydami savo kaštus juos apgyvendiname „Perkūno namų“ kainomis „Daugirdo“ viešbutyje, apytiksliai per dieną būna užimta 10 kambarių“, – sakė verslininkas.
Dviejų Kauno viešbučių bendrasavininkas neslėpė iš karto numatęs, kad vieną viešbutį teks uždaryti, tad darbuotojus teko atleisti.
„Subsidijų sistema nėra tobula, o reikalavimai – pernelyg griežti. Todėl teko priimti tokį sprendimą – atsirinkti pačius geriausius, lojaliausius darbuotojus, o su kitais atsisveikinti“, – sakė verslininkas.
„Atsidariusi“ Palanga vilioja ne tik poilsiautojus, bet ir darbuotojus
Paklausus, ar sulaukiama prognozuoto po savo šalį keliausiančių lietuvių turistų, V. Gustas minėjo, jog Kaune nėra sukurta atrakcijų, galinčių juos pritraukti.
„Šiuo metu pagrindinės keliautojų kryptys – pajūris, daug SPA centrų turintys Druskininkai. Kaune apsistoja pravažiuojantys, į kuriuos mes ir atsiremiame. Tai ne Vilnius, kur įsikūrusios visos ministerijos, kur vietos viešbučiuose apsistoja atvykstančios delegacijos“, – sakė V. Gustas.
Po viešbutį Druskininkuose ir Palangoje valdančios Kauno bendrovė „Liuks“ vadovas Z. Dargevičius minėjo, kas šiuose, kurortiniuose miestuose savaitgaliai jaučiamas lankytojų pagausėjimas, kartais nebelieka laisvų vietų.
„Tačiau tai tęsis tik du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Paskui vaikai ruošiamo mokyklai ir viskas užsidaro“, – sakė Z. Dargevičius.
„Daugirdo“ ir „Perkūno namų“ bendrasavininkis V. Gustas minėjo ir kitą Palangos faktoriaus įtaką viešbučių verslui – į pajūrį, suvilioti daug didesniu atlyginimu padirbėti traukia nemažai darbuotojų.
„Kai Palanga siūlo dvigubą tarifą ir šiuo metu ima iš esmės bet ką, žmonės spjauna ir išvyksta ten porai mėnesių padirbėti. Šis pasipelnymo laikotarpis truks iki rugsėjo pradžios, o po to šie, trumpalaike perspektyva uždirbti kelis tūkstančius eurų susivilioję žmonės tikriausiai stos į Darbo biržą (Užimtumo tarnybą – red.), kito kelio nėra“, – portalui „Delfi“ sakė V. Gustas.
Verslininkas patikslino, kad iš jo valdomų viešbučių į Palangą dirbti iškeliavo pagrindiniai restoranų darbuotojai – padavėjai ir virėjai.
Pagrindiniai svečiai Kaune – latviai, estai bei lenkai
Kaune centre, Laisvės alėjoje įsikūrusio „Kauno“ viešbučio vadovė Inga Zimkevičiūtė neslėpė – prasidėjus karantinui teko atleisti dalį restorano darbuotojų, kambarines išsiųsti į prastovas, o dabar jaučiami pirmieji atsigavimo požymiai.
85 kambarių viešbutyje būna užimta 50 – 60 kambarių, o kai kuriomis dienomis šis skaičius neviršija trijų dešimčių.
„Po truputį ima keliauti latviai bei estai. Esame daugiau į verslo klientus orientuotas viešbutis, tad jaučiame, kad atsigauna ir šis sektorius. Medikams atnaujinus planines operacijas sulaukiame ir medicinos turistų. Aišku, tokio užimtumo, kokį turėjome pernai tikrai nepasieksime, tačiau po truputį judame į priekį“, – sakė „Kauno“ viešbučio direktorė.
Analogišką svečių kontingentą minėjo ir du Kauno viešbučius su žmona valdantis verslininkas V. Gustas.
„Šiuo metu pagrindiniai mūsų svečiai – iš Latvijos, Estijos, dabar po truputį pradėjo važiuoti lenkai. Kol kas iš Skandinavijos šalių turistai dar nevyksta“, – sakė V. Gustas.
Kritinė situacija verčia tapti lankstesniais
„Kauno“ viešbučio vadovė I. Zimkevičiūtė minėjo, jog drastiškai sumažėjus keliautojų, viešbučiai tarpusavyje konkuruoja demonstruodami lankstumą.
„Dabar daugelis keliauja automobiliais, tad labai aktualu, kur juos pastatyti. Galimybę nemokamai priimti svečių automobilius turi ne visi Kauno viešbučiai. Daug kas keliauja su vaikais, su gyvūnais, dominuoja keliaviečiai kambariai. Todėl šioje situacijoje turime būti kiek įmanoma lankstesniais“, – sakė I. Zimkevičiūtė.
Ji minėjo, kad jaučiant verslo klientų skaičiaus didėjimą, „atsidarant“ skrydžių kryptims nemažai sulaukta užsakymų ateičiai.
„Tačiau tuo per daug nesidžiaugiame, mes viskas pasikeisti gali bet kurią minutę. Juolab nežinome, kas mūsų laukia rudenį“, – sakė „Kauno“ viešbučio direktorė I. Zimkevičiūtė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
