Žurnalisto profesija yra viena tokių, apie kurią dažnai kalbama, tiek iš teigiamos, tiek ir iš neigiamos pusės. Atviras profesinis pokalbis tema: „Žurnalistika – gyvenimo būdas“ – apie žiniasklaidos veikimo principus, žurnalisto profesiją bei geram žurnalistui būtinas savybes, įstatymus, kurių privalo laikytis žurnalistai, profesinę etiką ir visuomeninę bei politinę veiklą.
[galerija kiek=”8″]
Pokalbio dalyviai – žurnalistai – buvęs TV laidų vedėjas Henrikas Vaitiekūnas, Lietuvos televizijos Naujienų reporterė Kristina Karlonė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pokalbio vedėja – žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
Informacijos atranka
Vienas didžiausių išbandymų šio laikmečio žmogui – tai daugybė informacinių žinučių, kurios įvairiausiais kanalais atakuoja mūsų smegenis. Vienas iš būdų apsaugoti save nuo informacijos pertekliaus – vartoti jau atrinktą ir apdirbtą informaciją. Šią funkciją atlieka visuomenės informavimo priemonės, kitaip tariant – žiniasklaida.
Ir nors socialinių medijų amžiuje atrodytų, kad žiniasklaida ir žurnalistika praranda savo svarbą ir reikšmingumą, specialistų nuomone, šios srities darbuotojų veikla susijusi su pamatinėmis demokratiškos visuomenės vertybėmis, todėl ir ateityje bus nepakeičiama ir reikalinga.
Nes būtent žiniasklaida ugdo kritišką mąstymą, vykdo visuomenei svarbios informacijos atranką, stengiasi pateikti ne šališką vienos pusės matymo kampą, o leidžiasi į platesnio požiūrio konteksto ir tiesos paieškas.
Jei socialiniuose tinkluose žmonės laisvi reikšti šališką asmeninę nuomonę, tai etiškai dirbančioje žiniasklaidoje privalo būti išlaikyta nuomonių įvairovė, išklausyta ne tik teigianti, bet ir neigianti pusė.
Ne mažiau įdomu aptarti ir žurnalisto, kaip darbuotojo, profesines savybes, veikimo principus, ribas, kurių žurnalistui nevalia peržengti ne tik darbinėje erdvėje, bet ir už jos ribų.
Sulygino su sugumiečiais
Pokalbio metu žurnalistas, buvęs TV laidų vedėjas Henrikas Vaitiekūnas žurnalisto profesiją netikėtai sulygino su dirbančių valstybės saugumo srityje.. „Nes iš abiejų šių profesijų „neišeinama“ nei į pensiją, nei į atostogas“, – sako humoro nestokojantis žurnalistas.
Žurnalistės Kristinos Karlonės manymu, žurnalistas visų pirma yra pastabus žmogus. Pasak jos, ši profesija ugdo ne tik žmogaus pastabumą, bet ir gebėjimą pamatyti esmę, įžvelgti gilesnį situacijos kontekstą, pastebėti „kabliukus“, už kurių slepiasi galimos problemos ar konfliktinės situacijos. Ji sutinka su mintimi, kad žurnalistas visų pirma yra kritiškas žmogus, o kritika nėra pati savaime negatyvus reiškinys. Atvirkščiai, konstruktyvi kritika padeda ieškoti sprendimų, gerinti aplinką ir žmonių santykius.
Šiuo metu žurnalistinio darbo nedirbantis, tačiau Lietuvos žurnalistų bendruomenę atstovaujantis LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad yra sričių, į kurias pasukęs žurnalistas nebegali dirbti žiniasklaidoje. Viena tokių – politika. D. Radzevičius priminė, kad dalyvavimas politikoje yra nesuderinamas su žurnalisto etika ir tai yra įtvirtinta Lietuvos žurnalistų etikos kodekse.
LŽS pirmininkas itin kritiškai atsiliepė ir apie žurnalistus, kurie dėl įvairių priežasčių yra priversti rašyti užsakomuosius straipsnius, tačiau pripažino, kad į tokią situaciją žurnalistai patenka tikrai ne iš gero gyvenimo, o verčiami ekonominių aplinkybių.
Atviras profesinis pokalbis
Kaune Švč. Sakramento bažnyčios kiemelio vasaros terasoje susitikę kolegos atvirai kalbėjo apie atvejus, kuomet jų straipsniai buvo perrašyti be jų sutikimo, todėl publikacijos tapo tendencingos ar net buvo paskleistas melas. D. Radzevičius pripažino, kad būtent toks atvejis jį paskatino išeiti iš darbo vieno laikraščio redakcijoje.
H. Vaitiekūnas papasakojo jam nutikusią istoriją, kuomet su juo interviu dariusi žurnalistė tyčia ne tuo vardu pavadino jo šunelį ir, kodėl nuo to laiko jis nelabai pasitiki šia kolege. Patyręs žurnalistas griežtai neigiamai vertino kolegas, kurie už pinigus imasi reklamuoti prekes ar paslaugas. H. Vaitiekūno manymu, tokie žurnalistų poelgiai kelia nepasitikėjimą ir griauna šios profesijos prestižą.
K. Karlonė įvardino pagrindinius žurnalisto darbo principus. Vienas svarbiausių – nesakyti netiesos. „Tu negali būti ir nuomonės formuotoju, atvirkščiai – privalai apie tą patį reiškinį pateikti kelias nuomones ir leisti skaitytojui ar žiūrovui pačiam susidaryti savo nuomonę“, – sakė K. Karlonė. Trečią svarbų dalyką, būtiną žurnalisto darbe, ji įvardino gebėjimą išklausyti.
Visi trys laidos pašnekovai vieningai prieštaravo minčiai, kad už žurnalistus socialinių medijų amžiuje svarbesniais tampa vadinamieji socialinių tinklų „influenceriai“. H. Vaitiekūnas reziumavo, kad visais laikmečiais buvo ir išliks svarbi kokybė ir tai yra vienas esminių kriterijų, kurį žiniasklaidos profesionalas turėtų taikyti savo kūryboje.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
