Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu mokama 257 eurų išmoka per mėnesį. Iki gegužės ją gavo pusė visų savarankišką veiklą vykdančių asmenų – beveik 55 tūkst. Tačiau Vyriausybei praėjusį trečiadienį patvirtinus specialias priemones po karantino darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams, savarankiškai dirbantieji lieka „ant ledo“, mat jokia parama po karantino jiems nebepriklausys. Valstybės paramą jie gautų tik tuo atveju, jei netektų darbo ir registruotųsi Užimtumo tarnyboje.
Išdalijo milijardą sunkumams palengvinti po karantino
Vyriausybė antradienį Seime pristatė specialias pokarantinines pagalbos priemones darbuotojams, darbo netekusiems žmonėms, pensininkams ir darbdaviams. Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.
Jeigu sprendimui pritars Seimas, darbdaviai galės tikėtis subsidijų dar pusę metų pasibaigus karantinui, darbo netekę asmenys turės galimybę gauti laikinąją darbo paieškos išmoką, net jeigu dabar neturi teisės į nedarbo išmoką, pajamas per karantiną praradusios šeimos įgis teisę į 100 eurų dydžio vaiko pinigus, o senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys galės gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.
„Kadangi sunkumai gali tęstis ir po karantino, Vyriausybė susitarė subsidijas prastovoje buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų“, – informuoja ministerija.
SADM: po karantino savarankiškai dirbantis asmuo gaus savo atlyginimą
Tačiau SADM nemano, kad sunkumai po karantino gali tęstis ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Valstybės paramą – laikinąją darbo paieškos išmoką, kuri sieks 200 eurų, – gaus tik tie be darbo likę asmenys, kurie registruosis Užimtumo tarnyboje.
„Jeigu po karantino savarankiškai dirbęs asmuo nebedirbs ir registruosis kaip bedarbis Užimtumo tarnyboje, jis gaus darbo paieškos išmoką. Jeigu toks asmuo po karantino dirbs, jis gaus darbo pajamas, nes po karantino jokių apribojimų veiklai nebus.
Kitaip tariant, po karantino toks asmuo gaus savo atlyginimą, kurį uždirba versdamasis savarankiška veikla“, – komentuoja ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.
Nauja priemonė – po 200 eurų gaus bedarbiai
Pats ministras trečiadienį po Vyriausybės posėdžio pristatė naują priemonių paketą darbuotojams, darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. Viena iš priemonių – laikinoji darbo paieškos išmoka.
„Tokios išmokos analogų niekada nesame turėję. Ji atspindi tai, kas jau pradėta su savarankiškai dirbančiais asmenimis, – skirti tam tikrą universalią išmoką toms grupėms, kurios šiuo metu patiria sunkumų.
Savarankiškai dirbantiesiems mes mokėjome karantino laikotarpiu 257 eurus ir vis dar mokame. Po karantino siūloma tiems, kurie patenka į Užimtumo tarnybą ir neturi teisės į nedarbo socialinį draudimą, o tokios teisės neturi apie 60 proc. žmonių, kad jie turėtų minimalias pajamas, t. y. 200 eurų per mėnesį.
Darome taip, kad žmones sustabdytume šiuo laikotarpiu, kuris labai neapibrėžtas, jog artimiausius 6 mėn. jie turėtų tokias pajamas ir nesukristų į socialinės paramos sistemą“, – pažymi L. Kukuraitis.
Kaip aiškina E. Samoškaitė, laikinoji darbo paieškos išmoka skirta bedarbiams, kurie nepretenduoja pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis.
„Jei asmuo neturi darbo, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Jeigu turi sukaupęs reikiamą socialinio draudimo stažą, tuomet gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką ir dar gautų 42 eurų dydžio laikinąją darbo paieškos išmoką, o jei neturi stažo ir negali gauti įprastos nedarbo išmokos, tuomet gautų 200 eurų dydžio laikinąją darbo paieškos išmoką“, – sako SADM atstovė.
Daugiau nei 50 tūkst. asmenų nebegaus paramos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš šiuo metu savarankišką veiklą įregistravusių asmenų (su individualios veiklos pažyma ir (ar) verslo liudijimu) apie 108 tūkst. vykdo tik individualią veiklą su pažyma arba su verslo liudijimu.
SADM duomenimis, iki gegužės mėn. dėl fiksuoto dydžio išmokos (257 Eur per mėnesį), kuri skirta iš dalies kompensuoti per karantiną prarastas pajamas, kreipėsi 66,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų, ją gavo 54,8 tūkst. Išmokėta suma siekia 7,2 mln. Eur.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Delfi“ pasakoja, kad asociacijos nariai nusivylę, – išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims mokama tik karantino metu, o pati suma – 257 eurai – nėra pakankama parama, kuri šiandien reikalinga savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Beveik du mėnesiai, kai sustojęs šių žmonių verslas. Praktiškai didžioji dalis negalėjo vykdyti veiklų, nes buvo uždrausta. Tačiau ir tie, kurie galėjo, dabar merdi, nes vartojimas ir gamyba sustojo, tad tikrai reikės įdėti daug pastangų ir pajamų, norint tą verslą atgaivinti. Šiandien esame itin nusivylę, nes, be 257 eurų, daugiau nematome paramos visoje sistemoje savarankiškai dirbantiems asmenims“, – pabrėžia Z. Sorokienė.
Siūlo subsidijas apyvartai
Anot pašnekovės, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba teikia pasiūlymus Vyriausybei, kad būtų skirta parama ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Tai esą galėtų būti subsidija, kuri būtų skirta apyvartai.
„Žmonės neturės apyvartinių lėšų, nes išgyventi mėnesį su 257 Eur – sumokėti visus mokesčius ir pan. – neįmanoma. Jie, be abejo, ėmė pinigus iš turimų apyvartinių lėšų, todėl apyvartai ir pačiam pragyvenimui pinigų tikrai neužtenka“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Be to, kaip pažymi smulkiojo verslo atstovė, neaišku, kas bus su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie prekybai ar paslaugoms vykdyti nuomojo patalpas ar prekybines vietas. Šiandien, anot jos, nuomos subsidijavimo tvarka turi daug neaiškumų, todėl asociacija prašys iš naujo peržiūrėti šią priemonę.
Maža to, Z. Sorokienė užsimena ir apie sunkumus, su kuriais susiduria savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami gauti paskolą.
„Tvarkos nustatytos tokios, kad savarankiškai dirbančiam asmeniui tuo neįmanoma arba sunkiai įmanoma pasinaudoti. Asociacijos nuomone, pats teisingiausias sprendimas būtų skirti subsidiją visiems, kurie vykdė veiklą, (…) apyvartai ir galimybėms tą verslą išsukti, nes šiuo metu viskas sustoję“, – akcentuoja pašnekovė.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių apyvarta – iki 45 tūkst. Eur, skirti negrąžinamą 5 tūkst. Eur subsidiją. O tiems, kurių apyvarta yra nuo 45 iki 300 tūkst., skirti 25–30 tūkst. subsidiją.
„Ne mažiau, kad žmonės atsigautų. Vokietijos Vyriausybė visam smulkiajam verslui skyrė po 9 tūkst. Eur, kad galėtų apyvartą išlaikyti“, – pateikia pavyzdį Z. Sorokienė.
Švelninimo etapai naudingi tik stambiajam verslui
Be to, ji primena, kad praėjusį mėnesį Seime, biudžeto komitete, buvo svarstomas klausimas dėl paramos savarankiškai dirbantiesiems, o į Seimo narių klausimus atsakinėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
„Seimo narių buvo užduotas klausimas, ar bus remiami, subsidijuojami, be tų 257 eurų, savarankiškai dirbantys asmenys. Rojaka pasakė „būtinai“. Šiandien apie jas mes nieko nebegirdim“, – sako Z. Sorokienė ir viliasi, kad galbūt parama dar bus.
Pašnekovė įsitikinusi, kad savarankiškai dirbantieji jau nuo pat karantino pradžios, sustabdžius prekybą, liko nuskriausti.
„Vyriausybė priėmė sprendimus, kad prekyba bus leidžiama tik maisto produktais, vėliau prekybos centrai ir turintys ne maisto prekes pradėjo prekiauti pramoninėmis prekėmis, o smulkusis verslas iki praėjusio šeštadienio buvo uždarytas. Tai galima įsivaizduoti, kaip jų prekyba sustojo, kiek jie nuostolių turėjo, – yra sezoninės prekės, kurias būtina parduoti.
O priežastys – neaiškios, neva turgavietėse ir mažose parduotuvėse labai daug rizikos grupės žmonių. O prekybos centruose nėra? Prioritetas buvo didiesiems. Turėjo neleisti visiems prekiauti. (…) Visi atlaisvinimo etapai buvo naudingi tik stambiajam verslui“, – pabrėžia Z. Sorokienė.
Anot jos, jei Vyriausybė nesiims priemonių ir neįvertins esamos situacijos, šalies verslumas itin smuks.
„Delfi“ primena, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.
Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu mokama 257 eurų išmoka per mėnesį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
