Akivaizdu, kad bet koks ryškesnis įvykis, tuo labiau krizė ar pandemija, turi reikšmės politikams bei visuomenės nuomonei apie juos. Kokie nauji lyderiai bei ko galėsime tikėtis po šios pandemijos? Žurnalistų diena kalbinti politologai mano, kad nors sakyti anksti, tačiau jeigu rinkimai vyktų šį sekmadienį, neabejotinai juose nugalėtų valstiečiai.
Išdalinti milijardą – ne taip paprasta
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis sako, jog kone visi veiksmai, kuriuos daro politikai, vienaip ar kitaip yra vertinami kaip rinkiminė akcija. Dalijamas milijardas bei kitos paskatos – nėra staigmena.
„Išdalinti milijardą nėra taip paprasta. Greičiausia, kad ta operacijų gausa, kurią reikia atlikti, neleidžia padalinti čia ir dabar – tai ne dešimt eurų, o milijardas. Kita vertus, nesvarbu, ar šiandien būtų išdalyti, ar rugpjūtį. Visais atvejais tai bus įvardijama kaip rinkimų akcija. Norime to ar nenorime, viskas, ką daro politikai, vienaip ar kitaip yra siejama su rinkimais“, – sako L. Bielinis.
Politologas Tomas Janeliūnas svarsto, kad šiuo metu daugelis žmonių tikisi greitų sprendimų, todėl nenuostabu, kad bet kokie ekonomikos skatinimo planai didžiosios visuomenės dalies yra vertinami gana palankiai.
„Natūralu, kad ekonomikos skatinimo tikėjosi daugelis. Matyt, yra tam tikras pasirinkimas, per kokią socialinę grupę papildomas pajamas suteikti ir kam daugiausia tų paskatų skirti. Pasaulyje yra įvairių pavyzdžių. Yra ir tokių atvejų, kai mokami pinigai konkrečiai grupei žmonių tam, kad vėliau jie galėtų skatinti vartojimą. Bet, žinoma, liekant tiek nedaug laiko iki rinkimų lieka interpretacijų, kad yra nusižiūrėta remti tik tuos asmenis, kurių balsų labiausiai tikėtųsi valstiečiai“, – mano politologas.
Ką matysime po krizės?
Šuo metu dažnai svarstoma, kad visa tai, ką daro politikai, vienaip ar kitaip susiję su artėjančiais rinkimais. Akivaizdu, kad net ir krizinė situacija kai kam gali būti naudinga.
„Viskas priklauso nuo rezultato. Jeigu politikai, kurie atsakingi už krizės suvaldymą neišsprendžia, o sukuria dar daugiau problemų, jie tik pralaimi. Natūralu, kad sėkmės rinkimuose jie negali turėti, bet jeigu jiems pasiseka suvaldyti, pavyksta gauti pozityvų rezultatą, rinkėjas atsižvelgs ir balsuos už juos. Ir viena, ir kita yra įmanoma, priklauso nuo to, kaip politikai suvaldo situaciją“, – tikina L. Bielinis.
Politologo T. Janeliūno teigimu, net ir istorijoje būta pavyzdžių, kai politikams gana gerai pavykdavo suvaldyti krizę, tačiau po jos visuomenės nuomonė pasikeisdavo. Todėl sakyti, kad rinkimuose geriausiai seksis tiems, kurie buvo ryškiausi krizės akivaizdoje – gerokai per anksti.
„Tikrai yra buvę net ir istorijoje ne vienas atvejis, kai krizės metu didvyriškumą rodę politikai, pasibaigus krizėms iš karto netekdavo populiarumo. Galima prisiminti Vinstono Čerčilio pralaimėjimą iškart po Antrojo pasaulinio karo. Kai iškart, vos praėjus keliems mėnesiams po Antrojo pasaulinio karo, V. Čerčilis su konservatoriais pralaimėjo, nors karo metu jis buvo bemaž karo didvyris.
Šiuo metu matome, kad premjerą Saulių Skvernelį remia žymiai daugiau žmonių negu prieš pusmetį, nebūtinai reiškia, kad populiarumas išliks ir toliau. Praėjus krizei, bus žvelgiama, kaip Vyriausybė susidorojo su ekonominiais iššūkiais. Čia bus žymiai daugiau kritkos, oponavimo ir kitokių pasiūlymų. Kol kas dabartinė situacija, kai reikia greitų sprendimų – tai viena situacija, o kai reikės įtikinti rinkėjus, kas geriau spręs pokrizinę situaciją, tuomet tendencijos gali atrodyti visai kitaip“, – svarsto T. Janeliūnas.
Kokios klaidos padarytos
Tiesa, kaip pabrėžia T. Janeliūnas, kai kurie žmonės po epidemijos gali atsiminti, kaip politikams pavyko suvaldyti dabartinę krizę, tačiau dažniausiai rinkėjų atmintis nėra ilgalaikė. Anot jo, tai paaiškės pasibaigus krizei.
„Visko gali būti, rinkėjo atmintis nėra labai ilga. Gali būti, kad įstrigs tik svarbiausi dalykai. Kita vertus, praėjus krizei, situaciją galbūt vertinsime kitaip, taip pat ir klaidas. Jų visgi buvo, nepaisant to, kad Vyriausybė pakankamai neblogai suvaldė krizę, sveikatos prasme nėra didžiulio viruso plitimo, bet politinės lyderystės tyrėjai nurodo savybes, kurios reikalingos tikriems lyderiams, tame tarpe yra ir rekomendacijos neslėpti tikrosios situacijos masto nebandyti visuomenės užglostyti pavyzdžiais.
Pirmame etape matėme, kad trūko informacijos, kiek medikai turi apsaugos ir pan. Lygiai taip pat politikai turi demonstruoti daug empatijos, parodyti, kad jie supranta žmonių sunkumus. Tai yra visų Lietuvos politikų bėda – jiems trūsta empatijos“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
L. Bielinis mano, kad šiuo metu palankiausioje situacijoje yra būtent valstiečiai.
„Priklausomai nuo politinės pozicijos, bus matomi skirtingi akcentai, bus akcentuojamos skirtingos klaidos, todėl man nebūtų korektiška įvardyti klaidas, vien jau todėl, kad nesu virusologas, nesu gydytojas ar administratorius. Politinių klaidų kol kas ryškių nematyčiau. Visa ta, kas vyksta, naudinga valstiečiams ir ypač Skverneliui, o tos klaidos, kurios gali sugriauti kovą su pandemija, suardyti pakilimą ir dėmesį valstiečiams, jos įmanomos, bet kol kas mes to nematome. Kokios bus tendencijos, pamatysime, kai pandemija bus suvaldyta ir kai atsiras vis daugiau ekonominių klausimų ir iššūkių“, – sako L.Bielinis.
Sėkmė kol kas valstiečių rankose
L. Bielinis svarsto, kad bet kokia didesnė krizė ar įvykis turi reikšmės rinkiminei situacijai, tačiau sunku vertinti, kaip bus toliau.
„Kiekvienas ryškesnis įvykis daro poveikį ir rinkiminei situacijai. Šiuo atveju pandemija yra vienas iš esminių veiksnių, darančių poveikį rinkimų situacijai – vieniems gerina galimybes, kitiems blogina. Kaip būtų, jeigu nebūtų krizės, lai būrėjai prognozuoja“, – sako L.Bielinis.
Anot politologo, akivaizdu, kad jeigu rinkimai vyktų šį sekmadienį, valstiečiams jie būtų itin sėkmingi.
„Tendencija šiandien yra tokia, kad valstiečiai turi didžiulius šansus, bet dar laiko pakanka. Nežinia, kaip bus po pandemijos, rudenį. Galbūt bus padarytos esminės klaidos, gal opozicijos atstovai sugalvos ypatingą veiksmą, kuris padės jiems nugalėti.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
