Ekonomistai skelbė, kad krizė jau pasiekė ir Lietuvą: kuo karantinas bus ilgesnis, tuo į gilesnę duobę smuks Lietuvos ekonomika. Deja, krizės akivaizdoje finansiniams sunkumams pasiruošę toli gražu ne visi gyventojai. Finansų ekspertai „Delfi“ papasakojo, kurioms visuomenės grupėms šiuo laikotarpiu bus sunkiausia išgyventi.
Dalis gyventojų jau jaučia poveikį asmeniniams finansams
Kaip sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, be jokios abejonės labiausiai dabar pažeidžiami tie, kurių darbas tapo neįmanomas: mažmeninės, didmeninės prekybos, viešbučių, restoranų, grožio paslaugų sektoriuje dirbantys ir meno žmonės.
„Ne tik todėl, kad dalis iš jų gaus žymiai mažesnes pajamas, bet ir todėl, kad tai dažnai jauni 18-45 m. žmonės, kurie turi ir nemažai įsipareigojimų. Mūsų atlikta apklausa rodo, kad dabar žmonės labiausiai bijo, kad negalės vykdyti įsipareigojimų, jiems teks rūpintis artimaisiais, išseks santaupos“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Pagal „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktą šalies gyventojų apklausą, daliai įmonių pristabdžius ar iš viso nustojus vykdyti savo veiklą, 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams. Tuo metu šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų poveikio kol kas nepajuto, bet esama situacija jiems kelia nerimą. Saugūs jaučiasi 9 proc. apklaustųjų.
Šiuo metu nepajutę karantino įtakos asmeniniams finansams, tačiau visgi turintys nuogąstavimų, dažniausiai sako pramonės (68 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (68 proc.), viešojo valdymo (60 proc.), švietimo (60 proc.) bei statybų (59 proc.) sektorių darbuotojai.
„Gyventojų apklausa atskleidžia, kad savo finansinę elgseną keičia gyventojai, jau susiduriantys su pajamų mažėjimu, ir tie, kurie krizės akivaizdoje jaučia nerimą dėl ateities. Dauguma respondentų (63 proc.) nurodo ribojantys savo įprastas išlaidas ir perkantys tik tai, ko jiems reikia. Kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų (53 proc.) atideda stambesnius pirkinius vėlesniam laikui. Apie pusė apklaustųjų skiria didesnį dėmesį savo išlaidų planavimui“, – pastebi J. Cvilikienė.
Pasak „Swedbank“ ekspertės, dalis gyventojų (18 proc.) nurodo besirengiantys galimiems didesniems sukrėtimams, nei yra patyrę iki šiol, ir kaupiantys dar daugiau santaupų. Tuo metu 11 proc. respondentų teigia pasitikintys valstybės ir vietos valdžios parama, todėl aktyvių veiksmų nesiimantys.
Anot finansų ekspertės, krizės pasekmių dar nejaučia, tačiau nuogąstavimų dažniau turi ir vyresni gyventojai. Viena vertus, jiems neramu dėl savo sveikatos tiesioginės grėsmės, kita vertus, išsakoma baimė, kad gali mažėti pensijos ar kitos valstybės išmokos.
T. Marčiulaitis: krizė labiausiai palies turinčius daugiausiai finansinių įsipareigojimų
Ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis komentuodamas, ką krizė palies labiausiai, atkreipia dėmesį, kad tai itin priklauso nuo to, kokia asmens ar šeimos finansinė padėtis. Anot jo, krizė labiausiai palies tuos, kurie turi daugiausiai finansinių įsipareigojimų, lyginant su jų pajamomis.
„Jei žmonės neturi daug įsipareigojimų, tai juos krizė paveiks mažiau, nes jie gali pigiau valgyti ir kažkaip suktis. Tie, kurie turi daugiau įsipareigojimų, juos paveiks labiau. Dažniausiai taip visos krizės veikia“, – aiškina jis.
Ekonomistas pateikia pavyzdį: jei jauna šeima turi 5 tūkst. eurų pajamų per mėnesį ir būsto paskolą 500 eurų, tai ji, tikėtina, išvengs sunkumų. Tačiau, jei jauna šeima turi 2 ar 3 tūkst. eurų pajamas, įsigijo automobilį su lizingu, televizoriaus ir būsto paskolą, tai jau šiek tiek jai bus sudėtingiau išgyventi.
„Jeigu žmogus neturi įsipareigojimų, priklauso nuo to, kokiame sektoriuje jis dirba. Galbūt kiek lengviau, jei tai valstybinis sektorius, gal tuo žmogumi bus labiau pasirūpinta. Privačiame sektoriuje visi rizikuoja, kad bus atleisti iš darbo ar bent laikinai praras pajamas. Kuo mažesnės šeimos pajamos ir kuo darbas nestabilesnis, natūraliai tuo yra sudėtingiau“, – pažymi T. Marčiulaitis.
J. Cvilikienė pažymi, kad gyventojai, turintys įsipareigojimų, nebūtinai yra rizikos grupėje: „Dalis jų sėkmingai toliau dirba nuotoliniu būdu, tačiau, be abejonės, įsipareigojimai kelia įtampą. Gera žinia ta, kad juos galima atidėti iki šešių ar net 12 mėnesių, jei finansinė situacija yra prasta.“
Visgi, kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, į kredito įstaigas dėl kredito „atostogų“ ar kredito grąžinimo termino pratęsimo kol kas nurodo kreipęsis 1 proc. respondentų.
J. Cvilikienė: daugiavaikėms šeimoms situacija gali būti katastrofiška
Kalbėdama apie jaunas šeimas ekspertė atkreipia dėmesį, kad neretai jos neturi sukaupusios finansinių rezervų, kuriais dabar galėtų naudotis. Taip pat dažnai vienas šeimos narys yra vaikų priežiūros atostogose arba šiuo metu turi imti nedarbingumą vaikų priežiūrai.
„Tad tikrai didelei daliai jaunų šeimų dabar gali būti finansiškai labai sudėtingas laikotarpis“, – akcentuoja Finansų instituto vadovė.
Tuo metu daugiavaikės šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų, dar iki karantino buvo skurdo rizikos grupėje, tad jei dabar vienintelis maitintojas neteko pajamų ar jos žymiai sumažėjo, situacija gali būti katastrofiška, pastebi J. Cvilikienė.
„Nereikia pamiršti, kad uždarius mokyklas ir dienos centrus, vaikams nebeliko galimybės gauti ir maitinimą. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Gelbėkite vaikus“, susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes tų, kuriais reikia rūpintis, daugėja, o lėšų nepakanka. Daugiavaikėms šeimoms, nepilnoms šeimoms dabar ypač reikalinga visų pagalba. Ir nedelsiant“, – pabrėžia finansų ekspertė.
Kaip išvengti krizės?
Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės, norint išvengti krizės, svarbu aiškiai susidėlioti prioritetus keliems mėnesiams į priekį.
„Jei jaučiame, kad negalėsime vykdyti įsipareigojimų, sumokėti mokesčių, nedelsiant kreiptis ir sutarti mokėjimų atidėjimo planą. Nereikėtų laukti, kol situacija dar labiau pablogės. Vartojimą reikėtų apriboti būtiniausiais poreikiais. Jei yra galimybė, ieškoti papildomo būdo dirbti. Planuojant ir kalbantis bus lengviau neprarasti pozityvumo ir finansinės kontrolės, nes šis periodas tikrai baigsis, svarbu dabar jį pralaukti“, – patarimais dalijasi J. Cvilikienė.
Ekonomistas T. Marčiulaitis kiek pesimistiškiau vertina galimybes žmonėms su finansiniais įsipareigojimais išvengti krizės. Anot jo, šiuo metu jau per vėlu kažką daryti.
„Dabar nebent reikia tikėtis, kad bankas atidės palūkanų mokėjimą, priimti tokie įsakymai. Čia yra labiau pamoka visiems ateičiai. Kai gerais laikais sakoma, kad reikia turėti finansinę pagalvę, kad nereikia turėti daug įsipareigojimų, tai žmonės dažniausiai praleidžia pro ausis, nes viskas neva yra gerai ir bus gerai. Tokiais laikais priminimas, kad visada reikia ruoštis finansiškai. Čia nesibaigianti tema, nes žmonės nepasimokys“, – pastebi jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
